Mes turime 256 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3216
mod_vvisit_counterŠią savaitę:17151
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:159144

Pažinkime Lietuvą

2019 m. lapkričio 6 d., trečiadienis, Nr.81 (1901)

Daugelis lietuvių teikia pirmenybę atostogoms svetur: keliauja po Europos, Azijos šalis, JAV ir kitas valstybes, net nesusimąstydami, kad ir savo šalyje dar daug kas nematyta, nepatirta. Ir tikrai, Lietuvoje yra daug įdomių ir lankytinų vietų, ir net laisvalaikį galima puikiai praleisti čia, Lietuvoje. Tuo įsitikino ir Trūdų bendruomenė, kai spalio 19 d. aplankė Biržų kraštą.

Nuoširdžiai dalinamės kelionės įspūdžiais, gidų pasakojimais ir lankytinų šio kampelio vietų informacija. Galbūt ir jūs, kurie dar nesilankėte Biržų krašte, išsirengsite į netolimą, bet nuostabių patyrimų kupiną kelionę.

 

Biržai – pasienio tvirtovė, turinti ilgaamžę istoriją

Biržai – miestas šiaurės Lietuvoje, Panevėžio apskrityje, netoli sienos su Latvija. Tai vienas seniausių šalies miestų, kuris skaičiuoja penktą savo istorijos šimtmetį. Biržai įsikūrę tarp dviejų upių – Apaščios ir Agluonos bei dviejų ežerų – Širvėnos ir Kilučių. Dabartinio miesto teritorijoje jau neolite gyventa sėlių genčių. Gyvenvietė pirmą kartą buvo paminėta 1520 m., kurioje tuo metu buvo 52 namai (dūmai). Nuo 1547 m. tapo Biržų kunigaikštystės centru, o netrukus ir LDK ir Livonijos pasienio tvirtove. ХVI a. per miestelį ėjo strateginis prekybos kelias iš Rygos į Vilnių. 1587 m. iš užtvenktų Agluonos ir Apaščios upių gynybiniais sumetimais suformuotas seniausias Lietuvoje, 336 ha ploto tvenkinys – Širvėnos ežeras. Jis buvo vandens kelių sistemos, jungiančios Biržus su Rygos uostu, dalis. 1589 m. Biržams buvo suteiktos Magdeburgo teisės. Per karus su Švedija 1625 m. bei 1657 m. miestas buvo nuniokotas, sugriauta ir Biržų pilis. ХVII a. pirmaisiais dešimtmečiais rotušė ir kiti visuomeniniai pastatai, miestas apjuostas dviejų pakopų pylimais, perkasais ir gynybinėmis sienomis. ХVII a. antrojoje pusėje kartu su pilimi Biržai buvo atstatyti. Biržai – buvęs kunigaikščių Radvilų miestas, kurio puošmena ir praeities atspindys – bastioninės tvirtovės rūmai, įsikūrę Širvėnos ežero pietinėje pusėje, juos 1589 m. pastatė kunigaikštis Kristupas Radvila. Renesansinio stiliaus, su nuostabiom arkadom pilis tuo metu buvo moderniausia itališkojo stiliaus tvirtovė. Šiaurės karo metu ji buvo sugriauta ir atstatyta tiktai 1928 m.

Ši pilis ilgą laiką priklausė kunigaikščiams Radviloms. Tai viena galingiausių, svarbiausių ХVI-ХVII a. LDK bastioninio tipo tvirtovių ir viena iš nedaugelio tokio tipo pilių, išlikusių Šiaurės Rytų Europoje. Dabar tvirtovės komplekse yra restauruoti reprezentaciniai rūmai, dvi parakinės, atstatytas ir autentiškas arsenalo pastatas, į pilį veda medinis tiltas. Šiuo metu rūmuose įsikūręs Biržų krašto muziejus „Sėla“ su meno, istorijos, gamtos ekspozicijomis, išdėstytomis 25 salėse; Biržų rajono Jurgio Bielinio (garsaus knygnešio) viešoji biblioteka.

Nuo 2014 m. lankytojų laukia tvirtovės arsenalas, kuriame įrengta konferencijų salė, veikia interaktyvi ХVI- ХVII a. kūrybos ekspozicija.

Visai šalia Biržų pilies yra jaukus pėsčiųjų pasivaikščiojimo takas Agluonos ir Širvėnos ežero pakrante, žalieji skverai, J.Janonio aikštė. Miestą puošia barokinio klasicizmo stiliaus Biržų Jono Krikštytojo bažnyčia, kuri ХIХ a. buvo funduota grafo Jono Tiškevičiaus. Per antrąjį pasaulinį karą buvo sugriauta 70 % pastatų ir visas miesto centras. Pokario metais Biržai buvo atstatyti, bet senamiestis neišsaugotas, nugriauti tautiniai paminklai. Mieste stovi ir evangelikų reformatų, evangelikų liuteronų, jungtinė metodistų bažnyčia, cerkvė, pastatyta stačiatikių 1865 m., Biržų rotušė, paminklas žuvusiems dėl Lietuvos nepriklausomybės, pastatytas 1931 m. (skulptorius Robertas Antinis).

Vaizduojama jauna moteris prie kryžiaus su vainiku rankose, liaudyje vadinta Birute, todėl ir paminklas pavadintas Birutės vardu. Jis buvo susprogdintas 1946 m., nes 1945 m. originaliame paminklo skvere buvo įkurtos tarybinių karių kapinės, o pats paminklas buvo paslėptas ir užkastas žemėse. 1988 m. „Birutė“ buvo surasta ir pagal skulptūros fragmentus 1990 m. pastatyta kopija (R.Antinio sūnus).

 

Astravo dvaro sodyba

Pasivaikščioję parko takais, miesto centru, autobusu pasiekėme Astravo dvaro sodybą. Nusigyvenus Radviloms, 1804 m. miestas įkeistas grafams Tiškevičiams, kurie čia pasistatydino rezidenciją – itališkų vilų stiliaus rūmus, kurie yra viena gražiausių romantizmo laikotarpio dvarų rezidencijų Lietuvoje.

Be rūmų, dvaro, kompleksą sudarė arklidės, šunininko namelis, malūnas, ūkiniai pastatai, originalus architektūrinis bei inžinerinis įrenginys – užtvanka-tiltas.

Rūmais galima pasigrožėti iš išorės, pasivaikščioti juos supančiame parke bei nukeliauti iki užtvankos-tilto, paties ilgiausio pėsčiųjų tilto (525 m.) Lietuvoje, kuris jungia Astravo teritoriją su Biržų miestu. Astravo dvarą supa jaukus parkas su tvenkiniais. Prie rūmų įėjimo stovėjo dvi iš ketaus išlietos liūtų skulptūros, kurios atvežtos buvo net iš Sankt-Peterburgo. Šiuo metu šios originalios skulptūros puošia Kauno Karo muziejaus įėjimo, tuo tarpu Astrave buvo pastatytos jų kopijos. Astravo dvare yra lankoma tik dvaro teritorija ir parkas. Tuo tarpu Astravo rūmuose įsikūrusi lininių audinių fabriko „Siūlas“ administracija. Vaikščiodami tiltu grožėjomės Širvėnos ežero gamtovaizdžiu.

Kadangi kartu važiavo ir Trūdų bendruomenės muzikos kapela „Sodiečiai“, tai visi kartu smagiai ir padainavome. Sutikome ir keliauninkų iš Latvijos, kurie dažnai atvažiuoja savaitgaliais – juk netoli. Jie taip pat su malonumu klausėsi kapelos atliekamų dainų.

 

Smegduobių kraštas. Garsiausia – Karvės ola

Biržai garsėja savo unikaliu gamtos reiškiniu – smegduobėmis, kurių čia yra priskaičiuojama apie 9000. Karajimiškių kaime yra pati populiariausia, žymiausia ir didžiausia smegduobė Lietuvoje – karstinė įgriuva Karvės ola, kurios gylis siekia 12-13 m, skersmuo – 10-12 m. Joje yra 5 urvai, viename iš jų – 1,5 m gylio požeminis ežeriukas. Legenda byloja, kad prieš maždaug 200 metų kartu su žeme įgriuvo ir karvė, išorėje liko tik grandinės dalis. Pražuvėlės garbei 2014 m. buvo pastatyta skulptūra. Šis lankytinas objektas puikiai paruoštas turistams apžiūrėti: galima apeiti aplink, laipteliais nusileisti į smegduobės apačią ir pažiūrėti į olą. Gidė paaiškino, kodėl čia lankosi tiek daug kaimynų latvių, kurie taip pat turi įgriuvų, tik jos nesutvarkytos taip, kad galima būtų prie jų prieiti ir apžiūrėti. Biržai – tai vieta, kurioje žmonės net pikčiausiam priešui nesako populiaraus liaudies posakio: „Kad tu prasmegtum“, nes jis gali išsipildyti tiesiogine prasme. Požeminiam vandeniui išplovus tirpius gipso, dolomito, klinčių klodus – žemė įgriūva, taip ir susidaro karstinės įgriuvos, vadinamos smegduobėmis.

 

Į apžvalgos bokštą – tik drąsiausieji

Apžiūrėję karstines įgriuvas, nuvažiavome į Kirkilų kaimą, kur regioninio parko teritorijoje prie karstinių ežerėlių pastatytas apžvalgos bokštas, kurio forma primena kanoją arba grimztančią pasvirusią valtį. Bokšto aukštis – beveik 32 m 30 m aukštyje esančios apžvalgos aikštelės plotas – beveik 30 kvadratinių metrų. Užlipus permatomais grotuotais laipteliais (net ir aukščio baimės neturintiems, lipti buvo nejauku), nuo jos atsiveria puikus vaizdas į Kirkilų karstinius ežerėlius. Ne kiekvienas iš mūsų išdrįso pasiekti bokšto viršų.

Užlipusiems atsivėrė įspūdinga panorama: žemai apačioje telkšojo 30 skaidrių, vandens pilnų smegduobių, kurių skersmuo siekia 35 m ir daugiau. Tai yra viena įspūdingiausių lankytinų vietų Biržuose.

 

Sąsajos ir su Švenčionėliais...

Biržų krašto žmonės jau nuo seno žinojo, kaip išnaudoti mineralinius išteklius gydymui ir kaip puoselėti iš senovės atėjusias alaus darymo tradicijas. Atėjo laikas ir mums apsilankyti Čygo-Kalkio TŪB „Rinkuškiai“ alaus darykloje. Ši gamykla šiuolaikiška, moderni, garsėjanti savo produkcija visame pasaulyje. Apsilankėme virimo, fermentacijos cechuose, išvydome ledo marškinėliais apsigaubusias alaus talpyklas, sužinojome, kaip ir kiek laiko brandinamas alus, pamatėme, kaip vyksta alaus išpilstymas, sužinojome daug įdomių detalių apie alaus filtraciją ir kt. Beje, salyklą alaus gamybai biržiečiai atsiveža iš Švenčionėlių UAB „Maltosa“.

 

Restoranas garsėja gurmaniškomis vaišėmis

Kadangi per visą dieną kvėpuodami tyru oru, daug vaikščiodami pakankamai ištroškome ir praalkome, apsidžiaugėme pakvietimu į „Rinkuškių“ alaus daryklos restoraną. „Alaus kelias“ siūlo paskanauti ypatingų patiekalų. 2011 m. atidarytas restoranas vos per metus pelnė Lietuvos sėkmingiausios turistų maitinimo vietos nominaciją. Per metus čia apsilanko apie 100 tūkstančių svečių. Alaus restorano meniu – išskirtinis visame regione, specialiai sukurtas šefų, virtuvės virtuozų. Galima paskanauti gurmaniškų patiekalų. Restorano interjeras mena Biržų krašto istoriją: jo sienas puošia 1654 m. Biržų kunigaikštystės žemėlapio piešinys, ant drobės tapytas Biržų krašto žemėlapis. Piešinyje puikiai matyti ir Rinkuškių kaimas, tuomet priklausęs Radvilų giminei. Restorano dekoravimui panaudoti Biržų krašto geologiniai turtai – dolomitas ir klintys. Čia rengiamos alaus krašto istorijos prezentacijos ir „Rinkuškių“ alaus degustacijos. Antrajame aukšte įrengta senovinė aludario klėtis, eksponuojami seni kubilai, kuriuose pirmąjį savo alų prieš gerą dvidešimtmetį pradėjo brandinti restorano šeimininkai. Susipažinę su unikalia ekspozicija, sužinoję alaus gamybos paslaptis, sėdome vaišintis biržietiška gira. Vaišindamiesi skaniu maistu ir ragaudami girą klausėmės gidės pasakojimų ir linksmų istorijų.

 

Dalinamės šiuo pasakojimu, kaip jau buvo minėta, ir todėl, kad daugiau mūsų krašto bendruomenių susidomėtų, kad keliautų, pažintų Lietuvą, jos turtingą ir ilgaamžę istoriją, pasidžiaugtų jos grožiu, paragautų tautinio paveldo maisto ir gėrimų. Už iniciatyvą pasižvalgyti po Lietuvą dėkojame bendruomenės pirmininkei Dovilei Pavliukevičienei ir bendruomenės aktyvui, už kelionę, palikusią neišdildomą įspūdį, ir puikiai suplanuotą ekskursijos programą dėkojame Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centro direktoriui K.Lisauskui, o Trūdų bendruomenės muzikos kapelai „Sodiečiai“ – už tai, kad linksmino mus visą kelią.

Projektas įgyvendintas pagal nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017-2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2,3 priemonės „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ įgyvendinimo Švenčionių rajono savivaldybėje. Lėšas projektui skyrė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tad raginame ir kitas bendruomenes būti aktyviems, rašyti projektus ir įgyvendinti savo sumanymus.

 

Bendruomenės narių įspūdžius ir ekskursijos informaciją apibendrino kelionės dalyvė Romualda