Vėlyvas ruduo kaimuose nuo seno susijęs su įvairiomis derliaus šventėmis. Juk daržai ir šiltnamiai beveik tušti, rūsiai, kamaros ir kitokie podėliai lūžte lūžta nuo gėrybių – šviežių, raugintų, džiovintų ar sūdytų. O ir didieji derliau nuėmimo ir dorojimo darbai beveik baigti – atsiranda laisvesnė minutėlė su kaimynu susieiti, pabendrauti, pasidžiaugti.

Švenčionėlių m. kultūros centro Pašaminės filiale, kuriam vadovauja Dalė Basiūnienė, įvairūs rudeniniai renginiai – sena ir stipri tradicija. Ir šįkart paskutinį spalio šeštadienį (26 d.) į Pašaminės kaimo klubą prigužėjo gausus būrys kaimo gyventojų ir svečių. Nors apie derlių ar rudens gėrybes ir nebuvo kalbėta, tačiau visame kame buvo justi įsismarkaujančio rudens alsavimas. Sienas puošia floristiniai darbai iš džiovintų gėlių ir augalų, atvirukai, paveikslai su rudeniškais motyvais, kuriuos susirinkusios pašaminiškės savo dailės studijoje kuria visos kartu. Taip pat čia veikia ir reškutėniškio Valdemaro Prunskaus tapybos darbų paroda.

Šįkart Pašaminėje svečiavosi ir kolegos – mėgėjų meno atstovai iš Sarių (vadovė Aldona Miloševskaja) ir Strūnaičio (vadovas Jonas Meškelė). Koncertą pradėjo Pašaminės etnografinis ansamblis, atlikęs keletą lyriškų romansų apie meilę bei rudeniška nostalgija dvelkiančių dainų. Juk šiek tiek liūdina ir tai, kad sinoptikai paskelbė, jog auksinis ruduo jau baigiasi, o šilumą keis įprastesni tokiam metui reiškiniai – šaltukas ir krituliai. Vienos dainos atsiradimo kolektyvo repertuare istoriją papasakojusi Giedra Umbražiūnienė, paragino visus susirinkusius prisiminti ir toli esančius draugus bei pažįstamus, ir į amžinybę jau iškeliavusius... Lyrišką ir prasmingą priedainį dainavo visi, nes Dalė išdalino išspausdintus žodžius. Pašaminės dainininkės tą vakarą pasipuošė ir naujais išraiškingais sceniniais drabužiais, kuriuos D.Basiūnienė visai neseniai padėjo kolektyvui įsigyti.

Įvairių stilių dainas atliekančios Sarių dainininkės, vadovaujamos charizmatiškosios Aldonos Miloševskajos palengva išjudino visą salę. Garsėjo plojimai, nedrąsiai ėmė suktis šokėjų poros, o žinomų dainų žodžius jau traukė visi. O po pasirodymo Aldona įteikė Dalei didžiulį savo pačios gamybos tortą.

Dalyvių gausa ir instrumentų įvairove išsiskirianti Strūnaičio kapela, vadovaujama Jono Meškelės, taip pat buvo parengę linksmą ir įvairiapusišką pasirodymą: lietuviškas dainas traukė vokalistai, o kai kapelos muzikantai trenkė polką, tai sėdinčių savo kėdėse žiūrovų turbūt būtų visai nelikę, jei tik salė būtų buvusi didesnė. Polkas keitė valsai, šiuos ir vėl polkos, o kiek pailsėję ir vėl kilo dainininkai.

Šventė tęsėsi netrumpai, bet žiūrovams tikrai neprailgo. Dalė įteikė atminimo dovanėles ir padėkas svečiams. Taip pat buvo apdovanotas tapytojas V.Prunskus bei gražiausiai šias metais tvarkomos sodybos šeimininkė Janina Pranskuvienė, be kurios gėlių ir augalų neapseina nė viena teminė paroda ar floristikos užsiėmimai Pašaminėje.

Strūnaičio kapeloje dainuojanti Švenčionių r. savivaldybės specialistė darbui su bendruomenėmis Ramunė Jakubėnienė pasidžiaugė Pašaminės bendruomenės „Pašaminės draugija“ narių gausa ir pakvietė visus aktyviau bendradarbiauti su kaimynais, su savivaldybe, kreiptis ir rašyti projektus, kurių lėšomis galima ir kelius remontuoti, ir aplinką bei patalpas susitvarkyti, ir į pažintines ekskursijas išvykti ar renginius organizuoti. R.Jakubėnienė pabrėžė, kad šioje srityje Dalė turinti didžiulę patirtį ir nestokojanti idėjų.

Koncertui pasibaigus, šventė tęsėsi mažiau formalioje aplinkoje. Prie vaišėmis nukrautų stalų užteko vietos ir svečiams, ir šeimininkams, ir visiems žiūrovams, norėjusiems pratęsti bendravimą. Juk ne vienam magėjo paskanauto įspūdingo Aldonos torto. Garavo kava ir arbata, puikavosi varškės ir obuolių sūriai, lašinukai, dešrytės, silkės ir kiti skanėstai. Tačiau meno mėgėjai turbūt nebūtų tokiais, jeigu prie stalo sėdėtų tyliai ir ramiai. Truputį atsigaivinus ir užkandus, vėl paimti į rankas akordeonai, liejosi dainos, pasakojimai bei žaidimai.

Turbūt paskutinis ne pagal sezoną šiltas rudens vakaras buvo dar labiau sušildytas ir draugų širdžių šiluma.

Irena POŽĖLIENĖ