Mes turime 381 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2680
mod_vvisit_counterŠią savaitę:18881
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:94911
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Aleksandro ir Tado Pupkevičių įspūdžiai sugrįžus iš tarptautinio bitininkų kongreso

2019 m. rugsėjo 28 d., šeštadienis, Nr.71 (1891)

Jau daug metų bendrauju su Maryte ir Aleksandru Pupkevičiais, karts nuo karto rašau apie pokyčius jų ūkyje. O tie pokyčiai tokie didžiuliai, kad net sunku įsivaizduoti, kaip tai galėjo įvykti per gana trumpą laiką. Pupkevičių bitynas, prasidėjęs nuo poros avilių, dabar skaičiuoja apie 1000 šeimų, o pats medaus tvarkymo procesas nuo primityvaus išaugo iki modernaus, o kur dar selekcija ir kiti progresyvūs bitininkavimo procesai. Pagrindinis sėkmės garantas – tai darnus visos šeimos darbas, kuriame dalyvauja Marytė ir Aleksandras bei visi trys sūnūs: Tadas, Tomas ir Karolis. Vyriausias sūnus Tadas, domėdamasis bitininkystės naujovėmis, su tėvu jau ir po pasaulį keliauja. Šį kartą norėčiau papasakoti apie Aleksandro ir Tado Pupkevičių kelionę į Monrealyje (Kanada) vykusį 46-ąjį „Apimondija“ tarptautinį bitininkų kongresą, kuris vyko rugsėjo 8-12 dienomis.

- Kai labiau pradedi įsisukti į bitininkystę, supranti, kad su savo 100 tonų medaus esi per mažas medaus rinkoje. Kai nuvažiavęs į medaus perdirbimo gamyklą sakai „pirkit medų, aš – didelis bitininkas“, išgirsti atsakymą, kad 100 tonų gerai, bet to per maža, jei tai būtų vienos rūšies, tarkim, rapsų ar grikių, viskas būtų puiku, bet jei skirtingų rūšių – per maža. Perdirbėjui esi mažai įdomus, todėl ir bandai ieškoti įvairiausių būdų, kaip išspręsti medaus realizacijos problemas. Norėdami susipažinti su bitininkystės vystymosi tendencijomis, mes su Tadu vykome ir į 46-ąjį „Apimondia“ tarptautinį bitininkų kongresą Kanadoje, Monrealyje. Kongresai vyksta kas dvejus metus. Ten vyksta labai įdomių dalykų, daug bendravimo su rinkodaros specialistais, naujos įrangos įvairovė. Ten dalyvauja mokslininkai. Žodžiu, temų spektras labai įvairus. Tik spėk suktis. Gyvenimas diktuoja savo reikalavimus, ir dirbdamas negali sustoti vietoje, nes jei sustosi, kaipmat iškrisi iš rinkos žaidėjų. Turime ir bendraminčių iš kitų šalių, su kuriais ir vykome į Kanadą. Mūsų grupelėje be mūsų su Tadu buvo žmonės iš Baltarusijos, Lenkijos, Ukrainos, Lietuvos.

- Ar tik Monrealyje buvote, ar pasižvalgėte plačiau?

- Nors kongresas vyko Monrealyje, bet mes neapsiribojome tik juo, norėjosi daug daugiau pamatyti. Atskridę į Torontą, norėjome aplankyti netoliese esantį įdomų bityną JAV, tad ten pirmiausia ir nuvažiavome. Jų įdomus bitininkavimo modelis, nes stengiasi dirbti kuo mažiau ir gauti gerą rezultatą. Ten puikus darbo pasiskirstymas. Jie moka dirbti ir nepavargti. Galima baltu pavydu pavydėti. Beje, ten didelis skirtumas nuo Europos bitininkavimo modelio. Ir darbas ten kitaip organizuotas, ir meilė šaliai kita. Aš nerandu palyginimo, kaip apibūdinti ten vykstantį gyvenimą.

- O kuo skiriasi bityno darbo organizavimas JAV?

- Ten yra dar tokia kategorija kaip žiedų apdulkinimas, iš kurios uždirbama apie pusė pajamų. Beje, jie patys savo bityno šeimų nepervežinėja, tą daro kiti. Neišsukinėja jie ir medaus patys. Vyksta pilnas darbo pasidalijimas. Europoje mes esam visų rūšių specialistai, o kai yra darbo pasidalijimas, tai ir darbo našumas kitas. Visada siauros specializacijos specialistas geriau savo sritį išmano nei universalas, - kalba apie bitininkavimo skirtumus Aleksandras Pupkevičius.

- O ką įdomaus pamatėte kongrese?

- Pirmiausia daug įdomių pažinčių, kurios su laiku ir į sutartis gali pavirsti. Apsilankymas kongrese davė naudos ir bitininkystės verslo vystymo perspektyvai. O kongreso metu buvo daug įdomaus bendravimo...

- O kokį įspūdį paliko aplankyti gamtos objektai?

- Didžiausią įspūdį, žinoma, paliko Niagaros kriokliai. Žodžiais negalima nupasakoti, ką žmogus jauti susidūręs su tokia galybe. Įsivaizduoti Niagaros krioklio neįmanoma pažvelgus į fotografiją ar pamačius filmuotą medžiagą. Reikia ten pabūti, kad pajustum tą didybę. Niagara skiria Kanadą nuo JAV, ir krioklių pasidalijimas yra. Mes skridome virš Niagaros. Jausmas nerealus. Tuneliais buvome ir į krioklio vidurį įėję. Niagaros kriokliai – tai galybė, ir vaizdas bei jausmas, kurį nešiosies visą gyvenimą. Beje, Niagaros krioklių aplankymas buvo numatytas prieš kelionę.

- O ką dar aplankėte?

- Gražus Monrealio miestas. Važiavome ir į tą vietą, kur susirenka banginiai. Matėme daug banginių. Vaizdas irgi įdomus. Beje, vienoje Kanados dalyje kalbama angliškai, kitoje – prancūziškai, ir dėl to niekas nemato problemų.

- O kas jus vežiojo?

- Patys važinėjome. Išsinuomojome automobilį ir važinėjome. Nuvažiavome virš 5 tūkstančių kilometrų. Aš pats nevairavau, Tadas vairavo. Ten visai kita vairavimo kultūra, iki kurios mums dar toli. Vienas esminis skirtumas – ten nereguliuojamose sankryžose negalioja dešinės rankos taisyklė kaip pas mus, ten viskas daug paprasčiau, kas pirmas privažiuoja prie sankryžos, tas ir pirmas ją pravažiuoja. Viskas paprasta ir puikiai veikia. Puiki informacija. Jei kalbėt apie judėjimą, tai pas mus nėra autostradų, pagal juos tai gal regioniniai keliai. Ten autostrada – 5-6 juostos. Nėra greičių apribojimų sunkvežimiams. Mašinos galingos, greičiai dideli. Beje, įdomus pastebėjimas, liečiantis potyrius, mums atrodė, kad lenkai geriau gyvena, kad Varšuva – tai didelis miestas, o kai nusileidome grįžę, tai toks jausmas, kad nusileidome į provinciją.

- O ką galėtum pasakyti apie bitininkavimo skirtumus?

- Kadangi lankėmės ir JAV, ir Kanadoje, tai jau ten skiriasi bitininkavimas. Kaip jau sakiau, JAV yra didelis darbų pasidalinimas, o Kanadoje bitininkavimas panašus į mūsų. Kanadoje buvome pas didžiausią bičių motinėlių augintoją, tai ten visi ciklai kaip pas mus. Įdomiausia, kad tuos ciklus tiek aš, tiek jis sugalvojom mes patys, bet jie tokie panašūs. Galiu pasakyti tik tiek, kad ten žmonės neprisigalvoja papildomų darbų kaip mes. Buvom mes viename bityne netoli Niagaros, kurio savininkas emigrantas iš Baltarusijos. Jam 32 metais, bet jis jau bitininkauja kitais metodais ir mąsto taip, kad kuo mažiau reikėtų dirbti ir daugiau save mylėti. Ten bitynai daug dirba turizmui, kiekvienas rimtas bitynas turi savo vyno gamyklą. Gamina ir kitus alkoholinius gėrimus, viskas ten leidžiama. Ten nerealiai daug įdomių dalykų. Parduoda viską, ką įmanoma parduoti. Apibendrinant mūsų kelionę, galima pasakyti, kad nauda buvo visokeriopa, ir daug naujų pažinčių atsirado, kurios tikrai duos naudos bitininkystės verslo vystymui, ir daug įdomaus pamatėme. Vien ką reiškia pabuvimas prie Niagaros krioklių, - įspūdžiais dalinasi Aleksandras Pupkevičius.

Kaip tik tuo metu prie mūsų pokalbio prisijungė iš bityno sugrįžęs Tadas, tad pirmas mano klausimas buvo, ar daug įspūdžių paliko kelionė į Kanadą.

- Įspūdžių daug, o didžiausią įspūdį man paliko požiūris į bitininkystę, į verslą. Ten pabuvus kyla mintis daug ką daryti kitaip, bet tada reikėtų keisti visos šalies mentalitetą, nes su dabartiniu požiūriu daug ko nepakeisi. O iš aplankytų gamtos objektų didžiausią įspūdį paliko Niagaros kriokliai. Kalbant apie bitininkystės sąlygas, tai jos labai panašios, yra ir grikių, ir rapsų medaus bei dabar pas mus plintanti kanadinė rykštenė. Ten bitininkai ne tik iš medaus, bet ir kitos veiklos uždirba. Medaus gamyba, apytiksliai tariant, sudaro apie ketvirtį pajamų, o kita gaunama iš kitos veiklos. Ten viskas skaičiuojama ir stengiamasi, kad įdėjus kuo mažiau sąnaudų, būtų gautas geresnis rezultatas. Kadangi viskas keičiasi, tai gal kažkas pamatyto ir pas mus prigis.

- Tadai, o koks jausmas vairuojant?

- Europoj tokių kelių nėra. Pasijunti įmestas į didžiulį srautą, ir plauki lyg upe. Pirmą dieną taip ir jaučiausi vairuodamas. Tu negali to srauto stabdyti. Ten pavažinėjus, važinėjimas čia labai jau paprastas. Puiki ženklų informacija. Ten viskas juda. Paprastas lygiareikšmių sankryžų pravažiavimas. Vairuotojų tolerancija. Įspūdžių tikrai daug, ir jiems susigulėti dar reikia laiko, - sako Tadas Pupkevičius. Po to pradedame fotografijų peržiūrą, o jų daug ir įdomių...

Algis JAKŠTAS

 

 
Reklaminis skydelis