Mes turime 399 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3056
mod_vvisit_counterŠią savaitę:19257
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:95287
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Kūną reikia ne stimuliuoti, o įsiklausyti į jį...

2019 m. rugsėjo 21 d., šeštadienis, Nr.69 (1889)

Tarp mūsų vaikšto tokie nepaprasti žmonės – jautruoliai, kaip vadina aplinkiniai. Mokslininkė psichologė Elaine N. Aron ilgą laiką tyrinėjo žmonių psichologiją ir išskyrė grupę žmonių, kurie yra tarsi šiek tiek kitokie, nei dauguma. Ji juos pavadino „Itin Jautrūs Asmenys“. Apie tai buvo prabilta Amerikoje jau apie 1975 metus, deja mus šios knygos pasiekė vos prieš keletą metų.

Jie saviti, ir jų santykis su pasauliu yra savitas, todėl dažnai būna individualizuotas. Dauguma žmonių juos laiko keistais, „nenormaliais“, kitokiais. Taip pat visi šie apibūdinimai, jeigu jie išreikšti be atitinkamos pagarbos, yra žeidžiantys, žeminantys.

Dažnai šie žmonės yra atstumiami, negerbiami, o kai kada netgi žeminami. Tai labai pastebima vaikų amžiuje, ir jautrios sielos žmogus, jautrus asmuo, būna labai sužeidžiamas nuo pat vaikystės. Šiuos vaikus reikia auginti truputį kitaip. Jei jūs, kaip tėvai ar mokytojai, būsite su jautriu savo vaiku grubūs, jautrus vaikas užaugs sužalota siela ir vargu ar turės drąsos kažko siekti gyvenime.

Taip pat visiems tėvams noriu priminti, kad vaikai nėra mūsų – jie tik per mus ateina. Jie nėra kvaili, kaip dauguma tėvų linkę manyti - vaikai yra tik maži žmonės, kurie visko turi išmokti. Ir mes turime jiems padėti.

O toliau tekstas bus autentiškas, iš mano gyvenimo. Tai kaip pavyzdys, kokia gali būti jautri siela, ir su kokiais sunkumais ji susiduria. Tačiau nepamirškite, jog jautrumas yra skirtingas, ir kiekvienas reaguojame į viską skirtingai. Tą skirtingumą dar nulemia ir lytis, nes moterų smegenų sandara šiek tiek skiriasi nuo vyrų turimų hormonų kiekiu ir jų svyravimais organizme.

Labai rekomenduočiau paskaityti knygą „Itin jautrus asmuo“ visiems gydytojams (pirmiausia!), pedagogams, ir, žinoma, tėvams.

 

1 IJA (Itin Jautrūs Asmenys). Apybraiža

Mokausi nebekelti sau jokių užduočių ar tikslų, tik tas, kurių norisi. Žinoma, padarau ir klaidų: atrodo, jog norisi mano sielai, o po kurio laiko paaiškėja, jog šį norą nuaudė protas. Dabar aš mokausi netgi iš savo pačios pamokų. Ne tik mokausi mokytis, bet – tai nauja, mokausi mėgautis potyriais. Visais. Pavyzdžiui, vienatve. Vienas iš iššūkių buvo išdrįsti pasilikti vienatvėje. Vienai. O gal iššūkiai padeda geriau suvokti savo poreikius?..

Iššūkiai gali būti išoriniai ir vidiniai. Išoriniai – pereiti kalnus, perplaukti ežerą, įveikti kažkokį didelį atstumą pėstute ar bėgte, ir visokie kitokie. Vidiniai – išmokti atvirai žiūrėti į įvairias situacijas, išmokti priimti save tokį, neatitinkantį standartų, išmokti būti vienatvėje, išgyventi skausmą, ir daugybė kitokių. Tačiau jie turi sąlyčio taškus.

Rašyti atvirai į Fb savo mintis, atverti kai kuriuos išgyvenimus, atsiduoti kitų vertinimui – kam man reikia šio iššūkio?.. Kol kas dar nežinau.

Svarstau, o gal tai tas pats bendravimo stygius, tik kitaip pasireiškiantis? Fb man yra tarsi langas į žmonių pasaulį – feisbuko ir nekenčiu, ir myliu vienu metu. Jis mane kartais veikia labai destruktyviai, kartais gąsdina ir žeidžia, o kartais praturtina žiniomis. Tie įrašai, kur visokie grybai, katinai, selfiai ir pan., man neįdomūs. Man įdomu tekstai ir nuotraukos, kuriuose atsispindi žmonių gyvenimai, mąstymas, požiūris, kur kažkas aprašoma ar pristatoma. pvz., keliaujančių fotografų dėka aš keliauju po pasaulį.

Žmonių sielos - tarsi namai, kurie sukuria tam tikrus ansamblius, sąskambius: vienuose namuose jautiesi jaukiai, iš kitų norisi bėgti. Anksčiau to nepaisiau – bet kokius santykius tempdavau iki paskutinio siūlo, nutylėdama visas nuoskaudas, matydama draugo, pažįstamo ar darbdavio „nešvarų“ elgesį su aplinka, neteisybę, manipuliacijas. Dabar gi jau sau leisiu rinktis su kuo bendrauti, ir, pajutusi bent menkiausią falšą žmogaus struktūrose, jo elgesyje ar mintyse (o tam esu ypači jautri), mausiu nuo jo kuo toliau. Gyvenimas per trumpas susidėti su tokiais žmonėmis, ir labai platus – pasaulyje galybė gerų, atvirų, šviesių žmonių.

Gal tas rašymas turi aukštesnį tikslą, kurio aš nežinau, bet žino mano siela? O kas, jeigu ji nori mums visiems priminti, kad mes visi esame žymiai daugiau, nei galvojame, ir galėtume gyventi kitaip, jeigu leistume sau suvokti keletą paprastų dalykų?..

Ilgą laiką sekiau vieną rusiukę feisbuke, kur ji aprašinėjo savo vidinės transformacijos procesus. Gal iš rusų ir perėmiau atviro kalbėjimo manierą, nes ji mano sielai labai priimtina. Ir labai gailiuosi, kad neturiu galimybės normaliai įvaldyti anglų kalbos – rašyčiau angliškai.

O gal dauguma mano kūno negalavimų taip pat yra transformacinio pobūdžio, tik racionalus protas nenori to pripažinti – vis ieško logiškų, suprantamų paaiškinimų?.. Kūno kalba, kurią ne iki galo suprantu? Atrodė, vakar mirštu, o šiandien viskas beveik gerai. Ir taip jau ne pirmą kartą. Juk racionalų paaiškinimą yra kur kas lengviau priimti, pvz. perkaitau – perpūtė, trūksta magnio, B grupės vitaminų, skrandžio bakterijų ar pan., nei tokį – mano kūnas priima naujas kosmoso vibracijas, keičia energetinių ir fizinio kūnų struktūras iki energetinio (dvasinio) ir fizinio DNR ląstelių lygmens... Gydytojai šiuos nepaaiškinamus negalavimus pažymi štai tokia diagnoze: „simptominės ligos“, nes neranda, kas juos sukelia.

Mokslininkai fizikai prieš keletą metų atliko Žemės magnetinio lauko tyrimus. Pasirodo, jo judėjimo greitis per pastaruosius 30 metų yra padidėjęs 12 kartų, kas reiškia, jog yra labai pavojingas žmogaus kūnui, nes visiškai nebeatitinka kūno greičio – toks išorinis greitis, kuris labiausiai jaučiamas dideliuose miestuose, išderina žmogaus kūną. Tikimybė sirgti migrena, vėžiu, autizmu, depresija, šizofrenija ar turėti keletą psichologinių sindromų (nerimo sindromą, bipolinio sutrikimo sindromą) padidėja 40 proc.

Net išsilavinusi šiuolaikinė visuomenė į kūną vis dar žiūri kaip į mašiną – jei kūnas išsenka ir prašo poilsio, iš karto ieškoma, kaip jį suaktyvinti, pastimuliuoti. Dabar viskas yra pernelyg stimuliuojama, ir fizinis kūnas, ir emocinis bei juslinis kūnas – didžiulės reklamų iškabos netgi laukuose, jau nekalbant apie visą kitą perteklinį informacijos srautą, kuris išbalansuoja ne tik jautresnių žmonių psichiką, bet ir kūną.

Todėl kūną reikia ne stimuliuoti, o įsiklausyti į tai, ko jis nori, ko jam trūksta. Dažniausiai tai būna poilsis, tyla, gamta, lengva rami muzika be vokalo, jauki knyga, kelionė, ir pan. Taip pat jautrūs žmonės vargiai galės dirbti tuose kolektyvuose, kur vadovai jų nevertina, juos išnaudoja arba tyčiojasi – tai kenksminga jų asmenybės struktūroms. Idealiausia, kai jautrus žmogus susikuria darbo vietą pats. Dirbti sau kartais yra sunkiau, tačiau kai kuriems IJA laisvė yra svarbiau, nei nuolat ant jų galvų pilamas purvas. IJA yra labai kūrybiški, linkę į intravertiškumą, reiklūs savo darbo kokybei, turintys savitą humoro jausmą, žmonės.

Silvija STATKUTĖ

 

 
Reklaminis skydelis