Baltarusija rudenį ruošiasi Astravo AE atidarymui. Daugybę metų neigusi šios atominės statybą, Lietuva taip pat ruošiasi – užpirkinėja jodo tabletes. Kad gyventojai nepasiduotų panikai ir nepakenktų sau, sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį ne tik į jodo svarbą, bet ir primena, kad nereiktų preparato vartoti aklai, nes „prevencinis“ jodo vartojimas sveikatai gali būti netgi toksiškas.

„Bet koks vaistų ar maisto papildų perdozavimas gali turėti neigiamą įtaką mūsų sveikatai, todėl užsiimdami savigyda, galime sau daugiau pakenkti. Ar reikalinga jodo profilaktika, gali nuspręsti tik medikai, o bereikalingas jodo vartojimas veikia ypač toksiškai, žaloja skydliaukę. Pastarosiomis dienomis jaučiamas didelis susidomėjimas jodo preparatais, todėl tokia situacija sveikatos specialistams pradeda kelti nerimą. Pradėti vartoti jodą reiktų tik tuomet jei aplinkoje būtų aptikta padidėjusi radiacija, tačiau šiuo metu to daryti tikrai nereikia“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Jūratė Rubikienė.

Aplinkoje padidėjus radiacijai, radioaktyvūs elementai, pirmiausiai radioaktyvus jodas, kaupiasi skydliaukėje. Kad radioaktyviems elementams skydliaukėje neliktų vietos, rekomenduojama skydliaukę užpildyti neradioaktyviu jodu. Tuomet skydliaukė blokuojama ir „užpildoma“, todėl radioaktyvūs elementai į ją nepatenka.

Trūkumas ne toks pavojingas kaip perteklius

Vaistininkės teigimu, rekomenduojama jodo paros norma suaugusiam žmogui yra 150–200 mikrogramų, o jodo perteklius gali sukelti rimtas sveikatos problemas. Jodo perdozavimas gali pasireikšti pakitusiu kūno svoriu, pakilusia kūno temperatūra, deginimu burnoje, viduriavimu, sustreikavusiu pulsu. Ilgas jodo vartojimas suaktyvina skydliaukės veiklą, kuri gali paveikti širdies veiklą.

Jodo dienos dozę galima gauti ir su druska

Anot J. Rubikienės, pagrindinis jodo šaltinis yra maisto produktai, su kuriais galima gauti net iki 94 proc. reikiamo paros jodo kiekio.

„Kiekvieną dieną vartojant po vieną arbatinį šaukštelį druskos, gaunama viena žmogui reikalinga jodo paros norma. Kompensuoti jodo trūkumą galima ir vartojant joduotą druską. Tik svarbu, kad ji būtų tinkamo galiojimo termino, būtų laikoma sandariai uždaryta, nes jodas yra lakus ir gali išgaruoti. Pienas ir jo produktai yra dar vienas jodo šaltinis, nes stiklinėje karvės pieno yra maždaug 15 proc. rekomenduojamos jodo paros normos, tačiau pieno pakaitaluose – sojos ar migdolų piene šis kiekis siekia vos 2 proc. karvės piene esančio jodo. Taip pat dažnai sakoma, kad svarbu kvėpuoti jūros oru, nes jame yra daug jodo, tačiau prie jūros gauname ne daugiau kaip 2 proc. reikalingo organizmui jodo kiekio“, – patarimais dalijasi vaistininkė J.Rubikienė.