Ne vieną dešimtmetį skaičiuojanti Palangoje įsikūrusi, tačiau, plečiant veiklą, į Vydmantų gyvenvietę Kretingos r. persikėlusi bendrovė „Jovaigė“ gamina išskirtinai vieną produkciją –nededant jokių priedų vakuume be sąlyčio su vandeniu ir oru virtus, daug vertingų maistinių savybių išsaugančius burokėlius, supakuotus tiek į mažmeninei rinkai, tiek maisto ruošos įmonėms skirtas pakuotes.

Klientai renkasi geriausius

Pasak įmonės komercijos direktoriaus Tomo Osencovo, žaliava gaunama iš Lietuvos ūkininkų, taikančių pažangias auginimo technologijas, ir yra sertifikuota GLOBALG. A. P. tarptautiniu mastu pripažintu sertifikatu. Vakuume supakuoti virti „Jovaigės“ burokėliai parduodami ne tik Lietuvoje, bet daugelyje ES šalių, taip pat kai kuriose trečiosiose šalyse.

T.  Osencovo teigimu,siekiant konkuruoti užsienio rinkose, privalu užtikrinti stabilius ir pakankamai didelius kiekius aukščiausios kokybės produktų, kitaip klientai net nesidera.Todėl reikėjo ieškoti būdų modernizuoti gamybą, užtikrinti aukšto lygio kokybės – svorio, svetimkūnių – kontrolę, tinkamą ženklinimą, nes klientai pageidauja, kad būtų spausdinama įvairi papildoma informacija gamybos metu. Kadangi visa tai reikalauja didelių investicijų, įmonė, kurioje dirba 72 darbuotojai, o jai vadovauja Vitalijus Vaigauskas, nusprendė dalyvauti  Lietuvos kaimo plėtros (KPP) programose. Per 2016–2017 metus įgyvendino projektą „Gamybos bazės modernizavimas“, gauta paramos suma buvo 445 319 Eur, šiuo metu įgyvendina projektą „Daržovių perdirbimo veiklos modernizavimas“, skirta paramos suma 328 435 Eur. Šį projektą planuojama pabaigti iki 2020 m. pabaigos.

Šiemet – pagal naujas taisykles

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ parama gali pasinaudoti ir kitos šalies įmonės – paraiškos bus priimamos iki rugsėjo 30 d. Tiesa, birželio 11 d. buvo patvirtintos naujos taisyklės, jos taikomos nuo šių metų.

Šiuo paraiškų priėmimo etapu projektams skirta 28 803 132 Eur paramos lėšų. Nauja yra tai, kad jos lygiomis dalimis paskirstomos 10 Lietuvos apskričių ir projektų atranka vyks apskričių lygmeniu.

Paraiškas gali teikti juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų perdirbimu ir (arba) rinkodara, taip pat nuo šių metų atsirado galimybė paraiškas teikti ūkio subjektams, užsiimantiems žemės ūkio veikla ir perdirbantiems dalį valdoje užaugintos produkcijos bei planuojantiems užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimo ir (ar) rinkodaros veikla. Paraiškos, pateiktos juridinio asmens kartu su partneriais, nepriimamos.

Esminiai reikalavimai pareiškėjams – nepertraukiamai užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimu ir (ar) rinkodara ne trumpiau kaip 1 metus iki paraiškos pateikimo ir minėtą laikotarpį iš šios veiklos gauti ne mažiau kaip 50 proc. visų pajamų.

Taip pat paramos žemės ūkio produktų perdirbimui ir (ar) rinkodarai gali kreiptis juridiniai asmenys, mažiausiai 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo nepertraukiamai užsiimantys žemės ūkio veikla ir perdirbantys dalį valdoje išaugintos produkcijos bei gaunantys iš šios veiklos pajamų.

Reikalavimas nepertraukiamai vykdyti veiklą reiškia kiekvieną mėnesį vykdyti žemės ūkio, žemės ūkio produktų perdirbimo ir (ar) rinkodaros veiklą ir gauti iš šios veiklos pajamų.

Svarbu paminėti, kad parama, kaip ir anksčiau, teikiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktų (išskyrus žuvininkystės ir akvakultūros produktus) produktų perdirbimui ir (arba) rinkodarai.

 Intensyvumas, kriterijai ir balai

Paramos gavėjams finansuojama 40 proc. tinkamų projekto įgyvendinimo išlaidų, 50 proc. intensyvumo parama gali būti skiriama gaminantiems ekologiškus žemės ūkio produktus (jei po projekto įgyvendinimo visu kontrolės laikotarpiu įsipareigojama perdirbti tik sertifikuotą ekologišką žaliavą) bei pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams. Didžiausia paramos suma juridiniams asmenims vienam projektui negali viršyti 1,3 mln. Eur, o 2014–2020 metų laikotarpiu – 4 mln. Eur. Juridiniams asmenims, kurie gamina galutinį produktą, nepatenkantį į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedą, tačiau skirtą maistui ir (arba) pašarams, taikomos Nereikšmingosvalstybės pagalbos reglamento nuostatos – 200 tūkst. Eur vienam projektui.

Taisyklėse nustatyta 11 projektų atrankos kriterijų. Atrankos balai skiriami, jei pareiškėjas yra labai maža, maža bei vidutinė įmonė. Nauja tai, kad pareiškėjui suteikiami atrankos balai, jei jis perdirbtus žemės ūkio produktus įsipareigoja eksportuoti. Atrankos balai taip pat skiriami: pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams; pareiškėjams,  diegiantiems inovacijas; projektams, įgyvendinamiems vaisių, uogų, daržovių, mėsos, pieno sektoriuose; pareiškėjams, gaminantiems ekologiškus žemės ūkio produktus ir (arba) vykdantiems jų rinkodarą; pareiškėjams, prašantiems mažesnio paramos intensyvumo;  pareiškėjams, negavusiems ES paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (ar) plėtrą“. Taip pat atrankos balai suteikiami, jei projektas įgyvendinamas savivaldybėje, kurioje didesnis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis; vystomos beatliekės technologijos; perdirbama vietinė žaliava. Privalomasis mažiausias balų skaičius – 35. Gali būti atliekamas papildomas paramos paraiškų vertinimas reitinguojant pareiškėjus pagal didesnį visų darbuotojų draudžiamųjų pajamų (bruto) vidurkį 2018 m. bei mažesnę prašomą paramos sumą.