Mes turime 304 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2353
mod_vvisit_counterŠią savaitę:12540
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:88570
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Fotografijos padeda Rūtai atidžiau pažvelgti į pasaulį

2012 m. balandžio 14 d., šeštadienis Nr.29 (1172)

Jau kuris laikas Švenčionėlių bibliotekoje eksponuojama Rūtos Petraitytės fotografijų paroda „Arčiau...“

Pamatęs Rūtos fotografijas, buvau gerokai nustebintas, nes fotografijos buvo ne tik techniškai gerai atliktos, bet jose buvo mintis ir kažkas tokio, priverčiančio stabtelėti ir pažiūrėti įdėmiau į sustabdytą šokio akimirką ar urbanistinį peizažą. Dar labiau nustebau, kai pokalbio su autore metu sužinojau, kad rimtai fotografija Rūta susidomėjo palyginti visai neseniai. Amerikiečių rašytoja Susan Sontag knygoje „Apie fotografiją“ rašo: „Fotografuoti – tai pajusti kito asmens (ar daikto) mirtingumą, pažeidžiamumą, kintamumą. Atriekdamas vieną akimirką ir ją užšaldydamas, visos fotografijos liudija negailestingą laiko slinktį“. Rūtos fotografijose sustabdytos šokio akimirkos ar Bratislavos kontrastai – dabar jau istorija, bet ta istorija jaudina, ir tai man, kaip žiūrovui, yra svarbiausias faktorius.
- Fotografuoti pradėjau praėjusią vasarą, gal liepos mėnesį. Su draugo pagalba nusipirkau veidrodinį fotoaparatą „Pentax“ ir ėmiau rimčiau fotografuoti, kai perpratau visas jo gudrybes ir galimybes. Žinoma, prieš tai turėjau ne veidrodinį fotoaparatą, bet jis manęs netenkino, - apie savo pirmuosius žingsnius į fotografijos pasaulį pasakoja Rūta Petraitytė.

 

- Rūta, o kodėl pirmai savo parodai pasirinkai nespalvotą fotografiją?

- Man nespalvota fotografija padeda geriau išreikšti mintį, nes spalva kartais išblaško, nelieka akcento. Kadangi studijuoju šokio pedagogiką, tai ir fotografijose dažniausia šokio tema. Šokius fotografavau Slovakijoje, ten kažkaip viskas laisviau, niekas nereaguoja.

 

- Tavo fotografijose nėra gamtos peizažų. Kodėl?

- Manęs ta tema kol kas „neužkabino“. Žinoma, nuspaudžiu vieną kitą kadrą, bet jie manęs nejaudina, o štai miesto peizažas artimas mano kūrybiniams sumanymams.

 

- Kaip galvoji, kokią vietą fotografija užims tavo gyvenime?

- Nežinau, bet, kaip sako vienas mano dėstytojas, ką išmokai, tas pravers gyvenime.

 

- Kas padėjo atrinkti fotografijas pirmai parodai?

- Atrinkinėjau pati. Norėjau, kad jos būtų kuo išraiškingesnės ir tos, kurios man labiausiai patiko. Įdomiai išėjo su ekspozicijos pateikimu. Nusipirkau šiek tiek mažokus rėmus ir kai sudėjau pirmas fotografijas, nustebau pamačiusi, kaip jos papildo viena kitą. Kartais ir atsitiktinumas padeda.

Belieka tik pritarti šiai jos minčiai, nes atsitiktinumas kartais fotografijoje sukuria stebuklą, kaip, beje, ir gyvenime.

Algis JAKŠTAS
 

 
Reklaminis skydelis