Mes turime 304 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:97
mod_vvisit_counterŠią savaitę:16298
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:92328
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Išpjovę senovinius medžius, ar neužtrokšime patys?

2019 m. liepos 3 d., trečiadienis, Nr.48 (1868)

Nebyliai stovėdami šalia mūsų, medžiai dirba savo darbą, kurio mes nė nepastebime ir nesusimąstome, kokia ištiktų katastrofa, jeigu jų neliktų. Jų, tikrų medžių, aukštų, galingomis šakomis, vešlia lapija. Nes tik tokie medžiai atlieka biologinę funkciją – valo orą ir reguliuoja aplinkos temperatūrą.

 

Mažėja ne tik gyventojų, bet ir medžių...

Praėjusią savaitę praūžusi audra Švenčionėliuose išvartė medžius. Mačiusieji tvirtina, kad ėjo tikras viesulas, sukdamas verpetus. Kas pateko į jo sūkurius, liūdno likimo negalėjo išvengti. Žinant rajoną apnikusių naujos kartos valdininkėlių polinkį pjauti medžius, gyventojai nuogąstauja, kad, pasinaudojant audros padariniais, gali būti išpjauta ir audrą atlaikiusių medžių. Dėl viso pikto – prevenciškai, kad audroms nebūtų ką vartyti ir lapų nereikėtų grėbti rudenį... Bent jau Švenčionėliuose dar yra kelios tikrai žalios gatvės. Tokios gaiva alsuojančios, kad per didžiausią kaitrą malonu pasivaikščioti. Ne kur nors užmiesčio pakrūmėmis, o čia pat, miestelyje. Vyresnio amžiaus gyventojai (o tokių dauguma) nuogąstauja, ar ilgai turėsime šį džiaugsmą? Kadangi miesto teritorijoje medžius pjauti leidimus išduoda savivaldybė  ekologas, kyla pagrįstų abejonių. Juolab, jau turime patirties. 2018 metų vasarą šitaip vietiniai valdininkai kitiems valdininkams išdavė leidimą iškirsti gražų miškelį, pilną uogų ir grybų, Žemutinės g. Švenčionėlių m. pakraštyje. Jautresni gyventojai tada tiesiog verkė, pagalbos šaukėsi, rodė vos ne pusmetrio skersmens kelmus, kilo į kovą, o viskas baigėsi šnipštu. Aplinkos apsaugos agentūra nustatė, kad kirtimui leidimus išdavė rajono savivaldybės ekologas. Suprask, viskas teisėta.  Gyventojus džiuginusį miškelį paklojo, čia pat speciali mašina smulkino „čipsus“ ir vežė nežinoma kryptimi. Redakciją iškvietę aktyvistai prisipažino sulaukę grasinimų ir nutilo...

 

Tulžį liejo ar pinigą „kalė“

Virto medžiai ir Adutiškyje. Net projektinius medžius sunaikino. Vieni pasodino, kiti, įgavę galios, išrovė. Taip naujo sąstato seniūnija, užuot telkusi ir taip išretėjusio miestelio bendruomenę, ją skaldė... Nepasigailėjo „naujieji“ net ūgtelėjusio ąžuoliuko. Kai dalis gyventojų sukilo prieš aplinkos niokojimą, pirmiausia pareiškė, kad ąžuoliukas augo „ne vietoje“, o paskui, matyt, supratę tokio motyvo absurdiškumą, pasiteisino, kad jis buvo nesveikas. Ir kaip gi tu, žmogau, patikrinsi ir įrodysi jauno ąžuoliuko „sveikatą“, kai iš jo tik kelmelis beliko.

Paskui atėjo eilė Adutiškio liepoms. Adutiškio senbuviams buvo tikras smūgis – ne vienas jaunystėje po jomis pasimatymus skyrė. „Kirtėjai“ medžius vadino beverčiais,, vertė visus iš eilės ir čia pat „kėlė vertę“ - smulkino čipsais.

 

Pasimokė

Praėjusią vasarą redakcija, gavusi gyventojų pranešimus, ne kartą bandė prikirpti uodegas tokių kirtimų organizatoriams. Gavę pranešimą apie iškirstus medžius Pušų g. Švenčionėliuose išsiaiškinome, kad nemažas kiekis medžių buvo iškirstas neteisėtai, be leidimo, buvo pradėtas tyrimas, bet kaltų, kiek mums žinoma, iki šiol nėra. Užtat kirtėjai pasimokė – po ano patikrinimo kirtimams buvo parūpinti leidimai. 

Kur pasidėjo valymu prisidengiant valstybinėje žemėje iškirsti medžiai įvairiose rajono vietovėse, jokiose visuomenei prieinamose atasakitose nerasite. Net tarybos nariams (žinoma, opozicijai) nepavyko aptikti, kad pinigai už parduotą medieną būtų papildę rajono biudžetą. Kieno biudžetą jie papildė, istorija nutyli.

 

Medžiai be šaknų ir šakų

Medžių naikinimo karštligė apėmusi ne tik mūsų rajoną, bet kituose miestuose bendruomenės bent jau priešinasi, bando apginti senas alėjas, ir dažnai jiems pasiseka. Mūsų rajone – daryk ką nori. Toks įspūdis, kad mažai kas ir domisi, kas vyksta pašonėje. Pastaruosius kelerius metus mūsų rajone rekonstruojamose gatvėse augę medžiai ne išsaugomi, kaip buvo iki šiol, o iškertami. Vietoj tradicinių medžių sodinami vadinamieji „miesto medžiai“ arba išvis gatvė paliekama plika, kaip kad Švenčionių g. Švenčionėlių mieste.

„Miesto medžiai“, kažkuo panašūs į apverstą šluotražį, mūsų rajone masiškai plinta. Kol kas mažai kas žino, kad jie niekada neužaugs tokie, kaip įprasti mums medžiai, nesuformuos šakų vainiko ir neteiks gaivos vasaros kaitros metu, nors akivaizdi klimato kaita skatina ieškoti priemonių, kaip gelbėtis nuo kaitros, kuri vis stiprėja. Kaip ją ištversime plikame mieste be tradicinių medžių pavėsio?

Kas vis dėlto yra tie „miesto medžiai“ ir kodėl jie taip trumpai gyvena? Normali liepa gali augti ir žaliuoti kelis šimtmečius, o „miesto medis“ – apie du dešimtmečius. Vienas biologas paaiškino, kad jie užprogramuoti trumpam egzistavimui – buvo auginti persodinant. Su kiekvienu persodinimu nukertant pagrindinę šaknį – tą, kuri jį laiko ir maitina. Palyginti su žmogumi, tai būtų tas pats, kaip patrumpinti žmogaus kojas iki kelių ir išmesti pusę žarnyno. Ar ilgai taip apdoroti gyventume?

Ir kiekvienas toks neūžauga kainuoja iki 400 eurų, nors jie beveik neatlieka MIESTO VALYMO FUNKCIJOS ir yra tiesiog dekoracija. Būtent dekoracijoms (žiūrėti nuotr.) užsienio šalių miestuose jie paprastai naudojami. Sodinami didžiuliuose žmogaus ūgio puoduose ir laikomos tik ten, kur nėra galimybių augti tikriems medžiams. Visos įmanomos erdvės užsodintos galingai į dangų šakas keliančiais tikrais medžiais, o ne sužalotais.

 

Lietuva – atvirkščiai

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, atsinaujinančios energetikos ekspertas Remigijus Lapinskas jau prieš keletą metų žiniasklaidoje atkreipė dėmesį į Lietuvą užplūdusį medžių kirtimo vajų. Pasak jo, kai pasaulyje intensyvėja oro tarša, o klimato kaita kasmet graso vis stipriau, Lietuvą užplūdo medžių kirtimo vajus. Kai pasaulis ieško būdų, kaip sugrąžinti gamtą į betono džiunglėmis virstančius miestus, Lietuvoje barbariškai kertami sveiki miestų medžiai. O juk jie saugo mus nuo pragaišties. Medžiai ne tik teikia malonų pavėsį per vasaros karščius. Tradiciniai medžiai taip pat reguliuoja oro temperatūrą visus metus.

Šiuo metu socialiniuose tinkluose rajono gyventojai aktyviai dalinasi informacija apie oro temperatūros skirtumą kur yra medžių (tikrų!), ir kur jų nėra. Žiūrėkite iliustraciją – ji atima -žadą.

Ar apsikaišę miestų gatves ir daugiabučių kiemus suluošintais medžiiais neiškepsime ir neužtrokšime kaistančioje atmosferoje?

Irena PAULIUKEVIČIENĖ

 
 
Reklaminis skydelis