Mes turime 299 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:5164
mod_vvisit_counterŠią savaitę:15351
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:91381
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Trumpiausiomis naktimis ryškiausiai švytės Didysis vasaros trikampis ir Jupiteris

2019 m. birželio 15 d., šeštadienis, Nr.44 (1864)

Trumpomis birželio naktimis, vos tik užgesus vakaro žaroms, jau pradeda švisti ir ryto aušra. Šviesiame dangaus skliaute šiuo metu išblukęs Paukščių Takas ir žiba tik pačios šviesiausios žvaigždės: šiek tiek į vakarus nuo zenito pasislinkusiame Jaučiaganio žvaigždyne žvilgsnį traukia ryškusis Arktūras, kiek į rytus nuo zenito Lyros žvaigždyne savo ryškumu išsiskiria – Vega. Palei šiaurinį horizontą slenka ryškiausia Vežėjo žvaigždė – Kapela, o virš rytų horizonto kopiančiame Erelio žvaigždyne spindi Altairas. Palei vakarų horizontą spindi leistis pasiruošęs išraiškingasis Liūto žvaigždynas. Altairas, Vega ir ryškiausia Gulbės žvaigždyno žvaigždė Denebas šviesiame birželio danguje švyti kaip išraiškingas, didelis žvaigždžių trikampis, kuris taip ir vadinamas – Didžiuoju Vasaros Trikampiu.

 

Ryškusis Jupiteris susitiks su pilnu Mėnuliu

Trumpiausiomis birželio naktimis žvilgsnį trauks ryškusis Jupiteris. Birželio 10 d. pasiekęs vadinamą opoziciją, tai yra – būdamas arčiausiai Žemės, jis švytės ryškiau nei kuriuo kitu metų laiku ir bus matomas visą naktį. Net vidutinio galingumo teleskopas suteiks galimybę pamatyti šios planetos milžinės debesų juostas. O ir paprasti lauko žiūronai įgalins atrasti 4 didžiausius Jupiterio palydovus: Ijo, Europą, Ganimedą, Kalistą – lydinčius planetą iš abiejų pusių.

Birželio 16 d. pilnas Mėnulis atsidurs visai šalia Jupiterio. Ryškiausių birželio naktinio dangaus šviesulių pora suartėjusi įspūdingai atrodys virš pietų horizonto iškilusiame neryškiame Gyvatnešio žvaigždyne.

Kitas planetas stelbs birželio Saulės šviesa: Venera-Aušrinė spindėdama Jaučio žvaigždyne dar nespės išsivaduoti iš ryto žarų, o Marsas ir Merkurijus skęs vakaro žarose paskui Saulę sekančiame Dvynių žvaigždyne.

 

Birželio dangų puoš sidabriškieji debesys

Trumpos vasaros naktys nemiegančius pradžiugins sidabriškaisiais debesimis. Šie debesys susidaro mezosferoje, maždaug 80 km aukštyje ir yra panašūs į plunksninius debesis, tik švyti melsvai balta sidabriško atspalvio šviesa, todėl ir vadinami sidabriškaisiais debesimis. Jie pasirodo vasarą šiaurinėje dangaus pusėje, kai Saulė iš po horizonto apšviečia aukštai atmosferoje tvyrančias smulkias daleles, nušvintančias sidabriška melsvai balta šviesa. Vyrauja nuomonė, kad jie sudaryti iš smulkių ledo kristalėlių, nors kiti yra linkę manyti, kad tai švyti kosminės arba vulkanininės kilmės dulkelės.

 

Prasidės astronominė vasara

Birželio 21 d. 18 val. 54 min. įvyks vasaros Saulėgrįža. Šiauriniame Žemės pusrutulyje prasidės astronominė vasara, o pietiniame – žiema. Atšventę Rasos šventę netruksime pajusti, kaip Saulė pradės riedėti žemyn ir dienos vėl ims trumpėti.

Jonas VAIŠKŪNAS

 
 
Reklaminis skydelis