Kai beržai lyg kareiviai krenta
2019 m. birželio 5 d., trečiadienis, Nr.41 (1861) |
Niekaip negaliu įprasti prie Lietuvoje vykstančio karo prieš medžius. Tai, kad po miškų reformos padaugėjo iškirsto miško rietuvių, jau beveik imame įprasti, bet ne ką mažiau skauda, kai matai kertamas gerokai ūgtelėjusias pušis.
Buvo laikas, kai visi ramiai žiūrėjo į nedirbamuose laukuose pradėjusius augti medžius, kai kur tokiuose savaime užsisėjusiuose miškeliuose žmonės jau ir grybus ėmė rinkti, bet ar tai valdininkai sugalvojo, kad tokie augantys miškeliai blogai, ar čia kūrenimui „čipsų“ ėmė trūkti, prasidėjo tokių savaiminių miškelių kirtimai. Gal tik vienas kitas žemės savininkas atsispiria pagundai ir palieka augti medžius. Ypač vaizdas į iškirstus gojelius liūdnai atrodo, kai pažvelgiama iš aukščiau – su drono pagalba. Pamatęs bičiulio fotografo Vaido Garlos fotografijas, dar kartą nutariau sugrįžti prie „karo“ su medžiais temos.
Pavasarį mačiau kaip iš viršaus atrodo iškirstas miškas Sirvėtos regioniniame parke, o prieš keletą dienų kelios Vaido fotografijos užkabino iki širdies gelmių. Guli gerokai ūgtelėję beržai lyg kareivių rikiuotė iš kulkosvaidžio paklota... Viena eilė, kita eilė, trečia... Po kiek laiko visa tai taps „čipsais“ ir keliaus į katilines, o po keleto metų galėjo ošti gražuolis beržynas...
Algis JAKŠTAS