Mes turime 123 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2761
mod_vvisit_counterŠią savaitę:31080
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:26909

Dievo žodis daug galingesnis už psichologiją ir vaistus

2019 m. gegužės 18 d., šeštadienis, Nr.36 (1856)

Žymus rusų rašytojas, mąstytojas Levas Tolstojus, kalbėdamas apie Dievą, rašė: „Žmogus negali nejausti, kad jo gyvenimą kažkas valdo, kad jis yra kažkieno įrankis. O jeigu jis kažkieno įrankis, tai esama ir to, kas tuo įrankiu darbuojasi. Štai tasai, kuris tuo įrankiu darbuojasi, ir yra Dievas.“ Gal iš tiesų ne mes renkamės savo gyvenimo kelią, o tą kelią mums parodo Dievas? Dievo malonei veikiant, katalikų kunigo kelią pasirinko indų kilmės misionierius, filosofijos profesorius tėvas James Mariakumar SVD, kuris nuo gegužės 13 iki 19 d. Adutiškio Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje meldėsi, bendravo su tikinčiaisiais. Pagrindinis tėvo James Mariakumar mokymo tikslas – atskleisti žmogaus vidinių sužeidimų priežastis ir nurodyti išgijimo kelius, o tie keliai glaudžiai susiję su Šventuoju Raštu. Kartu su tėvu James į Adutiškį atvyko ir jo pagalbininkė Mary Pereira.

Adutiškio parapijos klebonui Deimantui Braziuliui tarpininkaujant pavyko susitarti su tėvu James Mariakumar SVD dėl pokalbio, ir štai saulėtą trečiadienio dieną aš važiuoju į Adutiškį. Kukliame klebonijos kambarėlyje, padedant vertėjai Kristinai, kalbėjausi su misionieriumi, filosofijos profesoriumi, tėvu James Mariakumar SVD.

- Kodėl pasirinkote katalikų kunigo kelią?

- Nuo vaikystės mačiau katalikų kunigus, kurie buvo pasiryžę tarnauti žmonėms. Studijuodamas taip pat mačiau daug jėzuitų brolių kunigų, kurie darydavo daug apsimarinimų. Aš irgi norėjau būti toks kaip jie.

- Bet Jūs esate indų kilmės, o Indijoje katalikybė tikrai nėra pagrindinis tikėjimas...

- Bet mes esam katalikai pastaruosius 2 tūkstančius metų. Mes esame apaštalo Tomo pasekėjai, nes apaštalas Tomas atvyko į Indiją 52 metais ir skelbė Jėzaus tikėjimą. Apaštalas Tomas buvo nužudytas 72 metais. Indijoje katalikų yra apie 2,5 procento, bet tai sudaro apie 38 milijonus gyventojų.

- Kas telpa į sąvoką „žmogaus vidinės žaizdos“?

- Yra įvairios žaizdos: fizinės žaizdos, emocinės žaizdos, kurios jau gali atsirasti motinos įsčiose iki mums gimstant. Tą gali nulemti motinos elgesys, bei tai, kas vyksta mums gimus. Svarbus ir tėvų elgesys, kaip jie elgiasi su savo vaiku jam gimus. Vaikui augant, gilėja ir vidinės žaizdos. Tam turi įtakos ir kitos patirtys. Dažnai tai vyksta prieš žmogaus valią. Ir visa tai gali būti žmogaus vidinės žaizdos jo gyvenime.

- Ar dabar daugėja žmonių, turinčių vidines žaizdas?

- Moderniais laikais jų yra daugiau.

- Kaip vidines žaizdas galima gydyti remiantis Dievo žodžiu, Kristaus galia?

- Daugelis vidinių žaizdų atsiranda dėl nuodėmės. Jeigu mes suprantame Dievo planą kaip tikslą, savo gyvenime mes galėsime pakeisti daugelį dalykų, ir iš Dievo žodžio galime suprasti visų tų dalykų prasmę. Todėl Dievo žodis yra tas, kurios gydo. Jeigu žmonės geriau suprastų Dievo žodį, tai jie būtų labiau subrendę, bet kai žmonės nepažįsta Dievo žodžio, jie daro daugybę nuodėmių. Ir tie dalykai sukuria vidines žaizdas žmonių gyvenime. Sekuliarus pasaulis negali to išgydyti. Tik Dievas savo žodžiu gali išgydyti. Psichiatrai gali duoti sergančiam vaistų, kad šiek tiek prislopintų vidines žaizdas, bet tikrasis gydymas vyksta per Dievo žodį.

- Bet norėdamas pagyti, žmogus turi būti giliai tikintis?

- Taip. Jei žmogus netiki, Dievo žodis jam nepadės. Ką suprantame iš Dievo plano – žmogus tampa ne tik pasaulietiškas, jis yra sudarytas iš dvasios, kūno ir proto. Žmogus turi turėti tikėjimą ir tikėti Dievo žodį. Tada vidinių žaizdų gydymas vyksta lengviau. Bet žmogus gali išgyti ir stebuklingu būdu, kad tai atvestų arčiau tikėjimo.

- Bet dabar žmogus su vidinėm problemom pirmiausia bėga pas psichologą, psichiatrą, o tik vėliau kreipiasi pagalbos į Dievą.

- Taip, psichologai ar psichiatrai gali suteikti tam tikrą pagalbą, bet jie nesuteikia mūsų gyvenimui gilesnės prasmės, nes gilesnė prasmė suteikiama Dievo žodžiu. Po vizito pas psichologus ar psichiatrus gali jausti tam tikrą pagijimą, bet tai nebus visiškas pagijimas. Jėzus pasakė: „Jūs pažinsite tiesą, ir tiesa jus išlaisvins.“

- Ar norėdama, kad žmonės giliau tikėtų, neturėtų keistis ir pati katalikų bažnyčia?

- Katalikų bažnyčia neturi taikstytis prie pasaulio, bet pati turėtų eiti į gilesnę Dievo suvokimo prasmę, arčiau Kristaus asmens.

- Lietuvoje esate ne pirmą kartą. Kokie keliai atvedė į Adutiškio bažnyčią?

- Jau 10 metų į Lietuvą atvykstu mėnesiui ir vienai parapijai duodama viena savaitė. Taigi per vizitą aplankome 4 parapijas. Kur atėję žmonės išgirsta mano skelbiamą Dievo žodį ir ateina asmeniniam pokalbiui. Žmonės patiria nemažai vidinių išgijimų.

- Kokį įspūdį paliko Adutiškio miestelio bažnyčia?

- Čia išgirdau, kad buvo nužudyta kunigų. Tai įrodo, kad krikščionybė čia kentėjo, bet vis tiek išliko.

- Jau 10 metų lankotės Lietuvoje. Ar daugėja žmonių, kurie ateina individualiam pokalbiui?

- Mūsų laikas labai ribotas, ir pirmom dienom žmonės nedrįsta, tad nebūna ir konsultacijų. Pirma žmonės turi išgirsti Dievo žodį ir pamatyti, kur jie klysta. Kad galėtų pasikeisti. Tada suvokia savo klaidas ir tada ateina. Mes meldžiamės su jais, ir Dievas mums pataria, kaip surasti tiesą. Ir tiesa išlaisvina. Žmogus, jei nori, kad gydymas išliktų, turi gyventi Dievo žodžiu. Jei aš, tarkim, laikau savo širdyje apmaudą, galiu turėti sveikatos problemų dėl apmaudo. Tik atleidus, gydymas bus sėkmingas. Kristus parodo, kad reikalingas naujas mąstymo būdas. Mes padedam žmonėms eiti tuo keliu, ir žmonės gali taip gyventi. Moteriai iš Vokietijos buvo pasakyta, kad ji serga vėžiu ir gyvens 2-3 mėnesius. Ji neturėjo vilties. Kai ji atvyko į mano rekolekcijas, ir po to atėjo asmeniniam pokalbiui, aš paklausiau jos, ar yra kas nors, kam tu turi atleisti. Moteris atsakė, kad 20 metų negali atleisti dviem žmonėm. Aš jai pasakiau, kad kai atleis ir grįš prie meilės, kurios nori Dievas, bus išgydyta. Tada padėjau jai atleisti tiems žmonėms, o kai ji grįžo namo ir nuvyko į ligoninę pasitikrinti sveikatos, gydytojai nustebę pasakė, kad jokio vėžio ženklų nėra. Įvyko stebuklas. Jei pasitraukiam nuo Dievo, nelieka meilės širdyje, tai sukuria problemas mūsų gyvenime. Mes padedame žmonėms gyventi Jėzaus ir Marijos artumu. Kai mes elgiamės klaidingai, blogis ateina į mūsų gyvenimą. Tada Jėzaus vardu mes įsakome blogai jėgai pasitraukti, ir tada žmonėms lieka iš naujo gyventi kaip Kristaus mokiniams. Jei jie tai padaro, atiduoda savo nuodėmes Jėzui ant kryžiaus, tada meldžiamės už juos ir Dievas duoda išgydymą. Tai Dievas padaro, o ne aš.

- Daugiau vyresnio ar jaunesnio amžiaus žmonių ateina su tokiom problemom?

- Šiandien jauni žmonės turi daugybę vidinių problemų. Jie net į bažnyčią neateina, nes eina į okultines praktikas. Girtavimas, juodosios mišios, narkotikai, netinkamos draugijos. Tapus priklausomam nuo ko nors, sunku tai mesti. Šiandien tai daugelio jaunų žmonių problema. Praeitą mėnesį į rekolekcijas Kerloje buvo susirinkę 2 tūkstančiai jaunų žmonių. Jie turėjo daug problemų, bet paskutinę dieną jie buvo išgydyti. Dievo žodis daug galingesnis už psichologiją ir vaistus. Ypatinga Dievo valia žmonės gali būti išlaisvinti nuo priklausomybių, bet reikia, kad žmogus iš netikėjimo ateitų į tikėjimą. Jei to nėra, mes negalim jiems padėti.

- Ar vidinės žaizdos gyja sunkiau nei fizinės?

- Taip, bet jos gali būti išgydytos.

- Padėdamas kitiems, žmogus tam tikrą psichologinį krūvį gauna pats. Kaip pavyksta apsivalyti nuo tos naštos?

- Reikia tiesiog žinoti, kaip reikia teisingai gyventi krikščionišką gyvenimą. Daugelis žmonių to nežino. Po to turime žiūrėti, kaip Kristus gyveno, ir aš turiu taip elgtis. Kiti gali mane kritikuoti, bet tai jų problema. Aš negaliu pakeisti kitų, aš galiu tik pats keistis. Tokia yra prasmė Dievo plane, kad tapčiau panašus į Kristų. Aš turiu būti pasiruošęs viską padaryti. Tai gilesnė įžvalga mano gyvenimo prasme. Mano gyvenimo prasmė – tapti panašiu į Jėzų, ir tai gali būti pasiekiama tik per tikėjimą.

- Ar jūsų kaip pašaliečio žvilgsniu Lietuvoje tikėjimas gilus?

- Daug žmonių yra giliai tikintys, bet daug žmonių, kurie yra tik ritualiniai krikščionys, yra ir visiškai netikinčių. Rinkdamasis savo kelią žmogus ateityje gali susidurti su daugybe problemų. Tie dalykai gali vesti į didesnes problemas laiko bėgyje. Todėl turėtų atsiduoti Dievo valiai, savo planus – Dievo planui ir prieš pasirinkdamas gyvenimo malonumus pažiūrėti, ar tai gerai man. Todėl reikia gilesnio tikrovės įvertinimo. Sekuliarus žmogus to nedaro, o žmogus tikintis tai supranta ir gyvena tuo. Todėl jis yra daug brandesnis savo sprendimuose ir daug laisvesnis nuo daugelio problemų.

- Ar gali bažnyčia, tikėjimas padėti žmonėms geriau suprasti vienas kitą, padėti vienas kitam?

- Jeigu kas nors yra sušalęs, jei nebus atnešta šilumos, žmonės nesušils. Tikėjimas šildo. Tai turi ateiti. Kitaip mes esam savanaudžiai ir mirštame neišsilaisvinę iš savo problemų. Bažnyčia turi suteikti meilę, bet žmonės turi sugebėti atsisakyti savo savanaudiškumo, - baigdamas mūsų pokalbį sako katalikų kunigas, misionierius, filosofijos profesorius tėvas James Mariakumar SVD.

Baigiantis mūsų pokalbiui užsukusio Adutiškio parapijos klebono Deimanto Braziulio paklausiau, kaip pavyko prisikviesti tokius garbius svečius. Jis atsakė:

- Visame tame yra Dievo malonė, kuri kažkokiu būdu veda, atveda žmones į tam tikrą vietą. Buvo toks pasiūlymas. Pagalvojau, kodėl ne, nes tai vienaip ar kitaip pagyvins parapijos gyvenimą. Gerb. svečio pasiklausyti atvyksta žmonės, net iš Vilniaus. Ačiū Dievui, viską pavyko suorganizuoti.

Algis JAKŠTAS