Vyresnioji karta, matyt, dar prisimena dainą „Žibuoklėm pražydo šilelio šlaitai“. Žibuoklių jau tikrai daug žydi ne tik pamiškėse, bet ir prie kelio mėlynuoja, o štai karališkas pavasario gėles – šilagėles – pamatyti galima tik jų pamėgtose vietose. Nors palyginus ir negausiai, bet šilagėlės, nepaisydamos šaltų naktų, jau žydi. Žiūri į tą nuostabų, bet ir gležną, trapų pavasario žiedą ir negali atsigrožėti. Tik liūdnokos šį pavasarį šilagėlės. Labai jau sausa miškuose. Eini ir jauti, kaip po kojomis samanos traška, bet nepaisant sausros ir šaltų naktų, šilagėlės žydi ir džiugina mus.

Algis JAKŠTAS