Mes turime 298 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2485
mod_vvisit_counterŠią savaitę:12672
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:88702
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Tarp balandžio žvaigždžių – trys planetos ir Lyridų meteorų strėlės

2019 m. balandžio 10 d., tečiadienis Nr.27 (1847)

Trauksis žiemos žvaigždynai

Giedrais balandžio vakarais abipus Paukščių tako susispietę žiemos žvaigždynai jau leisis link vakarų horizonto. Didysis Šuo su ryškiuoju Sirijumi, Šienpjoviai, Tauras mėnesio pabaigoje jau slėpsis Saulės spinduliuose.

Aukštokai pietuose įspūdingai švytės ryškusis zodiakinis Liūto žvaigždynas. Jam iš dešinės blausiai švytės Vėžys, o dar dešiniau – ryškieji Dvyniai su išsiskiriančiomis Polukso ir Kastoro žvaigždėmis. Tiesiai virš galvos riedės Didieji Grįžulo Ratai.

Virš rytų horizonto išsiskirs aukštyn palypėjęs Jaučiaganis su ryškiąja Arktūro žvaigžde. Pietryčiuose iš priehorizontinių miglų išnirs ryškiausioji Mergelės žvaigždyno žvaigždė – Spika. Šiaurės rytuose palei horizontą slinks Lyros žvaigždynas su ryškiąja Vega.

 

Sietynas pasislėps vakaro žaroje

Apie balandžio 23 d. garsusis Tauro žvaigždžių spiečiaus Sietynas nusileis vakaro žarose ir pasislėps iki pat vidurvasario. Sietyno pradingimas nuo seno buvo laikomas tikrojo pavasario pradžios ženklu. Sakoma: „Sietas prapuola – gegutė pradeda kukuoti“, „Sietynas žaroj, kumelė vagoj“. Sietynui pasislėpus Saulės spinduliuose, į ganyklas buvo išgenami gyvuliai, pradedama orė, ruošiamasi pavasarinei sėjai, švenčiama Jorės šventė.

 

Vakarais žibės Marsas, paryčiais – Jupiteris ir Saturnas

Marsas vakarais iki vidurnakčio rausvai spindės link vakarų horizonto svyrančiame Tauro žvaigždyne.

Jupiteris po 1 val. pasirodys pietryčiuose tekančiame Gyvatnešio žvaigždyne. Maždaug po 2 valandų toje pačioje vietoje patekės ir Šaulio žvaigždyne spindintis Saturnas. Balandžio 23 d. prie Jupiterio prisiartins dylanti Mėnulio pilnatis. O balandžio 25-26 d. delčia praslinks ir pro Saturną.

Venera-Rytinė, kad ir labai ryški šį mėnesį, slėpsis rytinėje žaroje. Merkurijaus taip pat nesugebės išsivaduoti iš Saulės spindulių.

 

Lyros žvaigždynas paskleis meteorų

Balandžio 16-25 d. tarp pavasarinių žvaigždžių sužibs ir Lyridų meteorų srauto strėlės. Šis meteorų srautas vadinamas Lyridais todėl, kad meteorų skriejimo kryptys kryžiuojasi Lyros žvaigždyne. Daugiausia meteorų turės pažirti naktį iš balandžio 22 į 23 d.. Tikimasi iki 20 meteorų per valandą. Geriausias laikas šiemet stebėti Lyridus bus nuo balandžio 22 d. 21 val. vakaro iki 1 val. balandžio 23-iosios, kuomet patekėjusi dylanti Mėnulio pilnaties šviesa apšvies rytų padangę ir nustelbs silpnesnių meteorų švytėjimą.

Beje, Lyridai, kaip ir kiti meteorų srautai, ne visada pasiduoda prognozėms. Pavyzdžiui, 1922 m. Lyridai pateikė staigmeną ir per valandą pažėrė ne kaip vidutiniškai įprasta – 20, o 100 meteorų, 1982 m. – 90 meteorų. Lyridų meteorų žybsnius sukelia 1861 m. atrastos Tečerio kometos kosminėje erdvėje paskleistos dalelės. Pasak astronomų, Lyridai yra nenuspėjami ir tai daro juos patraukliais stebėjimams, nes visada tikiesi, kad būtent šiemet jie vėl gali pateikti staigmeną.

Jonas VAIŠKŪNAS

 
Reklaminis skydelis