Jau 2018 m. pabaigoje pasigirdo pavojaus signalai dėl vis dažniau užregistruojamų tymų susirgimų. Tymų atvejų Lietuvoje sparčiai daugėja ir toliau. Per 2018 m. Lietuvoje buvo užregistruota 30 susirgimų tymais, o šiemet jau iki kovo buvo užregistruota net 159 tymų atvejai, tai net 5 kartus daugiau nei per visus 2018 metus, ir tas skaičius vis didėja. Nelinksma statistika ir visoje Europoje. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenis 2016 m. buvo įregistruota 5273 tymų atvejai, 2017 m. – 25863, o 2018 m. – net 82596 tymų atvejai, tai net 16 kartų daugiau nei 2016 m. Nevaldomas tymų protrūkis Ukrainoje. Čia per nepilnus 3 mėnesius užregistruota virš 30 tūkst. susirgimų tymais, iš jų beveik 17 tūkst. vaikų. Situacija Ukrainoje neramina, nes į Lietuvą atvyksta tūkstančiai ieškančių darbo ir dirbančių. Jų yra ir mūsų rajone...

Tiek statistikos, kuri tikrai nėra linksma, o dabar apie tymus pokalbis su šeimos gydytoja Regina VALAUSKIENE.

- Kokia liga tymai ir kodėl vėl padaugėjo susirgimų?

- Tymai – ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai yra varganai gyvenančių šalių palydovas, ji plinta ten, kur prastesnė socialinė terpė, o kai šalies ekonominis išsivystymas yra aukštas, tai ir tymų virusas negali plisti. Svarbus faktorius – skiepijimas. Lietuvoje skiepijama buvo nuo 1964 metų, bet mes vertiname skiepijimą nuo 1992 metų. Jei yra paskiepyta 2 vakcinom, tai laikoma, kad imunitetas tymams turi būti geras. Jei asmuo abejoja ar nežino, ar buvo paskiepytas, ar jau yra persirgęs tymais, įsitikinti antigenų buvimu galima atlikus kraujo tyrimą. Jei tyrimas parodys, kad tymų antigenas kraujyje yra, skiepytis nėra prasmės, o jei to antigeno kraujyje nerasta, skiepytis reikėtų.

- Kokios amžiaus grupės yra rizikos zonoje?

- Tymai, kaip ir visos infekcinės ligos. Niekada nežinai, kur gali užsikrėsti ir kokios komplikacijos gali būti. Gali 100 žmonių persirgti, ir komplikacijų nebus, 101-am komplikacijų gali atsirasti. Skiepijama tam, kad tų komplikacijų, pavojingų gyvybei, nebūtų, juolab, kad kartais komplikacijų pasekmės žmogui lieka visam gyvenimui. Vakcinuoti žmonės jei ir suserga, tai komplikacijų tikimybė mažėja, kaip ir ligos sunkumas, eiga daug lengvesnė.

- Kaip užsikrečiama tymais?

- Oro lašeliniu būdu ir per neplautas rankas. Virusas ilgai negyvuoja, bet jei žmogus jį skleidžia, tai gali patekti ant rankų, veido, gali būti įkvėptas. Nebūtinai reikia prisiliesti prie sergančio, užtenka sučiaudėti, nusikosėti, ir virusas, patekęs į aplinką, užkrečia aplinkinius.

- Ar šiemet išskirtiniai metai dėl susirgimų tymais?

- Taip, išskirtiniai. Viena iš to priežasčių – žmonių migracija. Ji didelė. Keliaujame mes patys ir dažnai parsivežame arba mums atveža.

- Regina, kur galima atlikti antigenų kraujo tyrimą?

- Visose medicinos įstaigose, čia paimtas kraujas vežamas į klinikines laboratorijas. Ten ir atliekamas tyrimas. Jis, beje, mokamas. Planinė vakcina vaikams ir kontaktiniams asmenims, kurie turėjo kontaktą su sergančiu tymais asmeniu, yra nemokama. Beje, po kontakto su tymais sergančiu asmeniu reikia kuo skubiau atvykti į gydymo įstaigą ir pasiskiepyti. Tą reikia padaryti per 72 valandas. Kitiems asmenims, norintiems pasiskiepyti nuo tymų, vakcina yra mokama, bet ir jos šiuo metu Lietuvoje kol kas nėra.

- Kokie išskirtiniai tymų požymiai?

- Karščiavimas, bėrimas, akių jautrumas šviesai. Bet visada reikia tartis su gydytoju, nes yra įvairių karščiavimų, bėrimų, ir tymų bėrimas pradžioje gali būti ir ne visiškai būdingas tymams. Medicinoje nėra šimtaprocentinių požymių.

- Kuo gydomi tymai?

- Kadangi tymai – virusinis susirgimas, tai specifinio gydymo nėra. Kova su virusu – tai jam netinkamų sąlygų sudarymas. Karščiuojant nevaikščioti, gulėti lovoje, gerti daug skysčių ir klausyti gydytojo rekomendacijų. Jei žmonės klausytų gydytojų rekomendacijų, nebūtų tiek komplikacijų, bet deja...

- Sergantieji tymais gydomi ligoninėje ar namuose?

- Jei lengva eiga ir žmogaus geras imunitetas, galima gydytis ir namuose, žinoma, klausant gydytojo nurodymų. Jei eiga sunki, tai tada būtinai gydoma stacionare. Viskas priklauso nuo imuniteto. Juk ne visi užsikrėtę ir suserga, čia kaip ir su gripu. Viskas priklauso nuo žmogaus organizmo būsenos, nuo imuniteto. Bet negali žinoti, susirgsi ar ne, ir negali rizikuoti. Jei turėjai kontaktą su sergančiu tymais, kuo skubiau reikia skiepytis. Kaip jau minėjau, tam yra 72 valandos.

- Ar prie tymų protrūkio neprisidėjo prieš keletą metų kilęs vajus prieš skiepus?

- Galbūt. Kai kurie tėvai atsisako skiepyti vaikus, bet mano apylinkėje tokių atvejų nėra. Aš parodau, kaip atrodo sergantys ligomis, kurios kontroliuojamos skiepais, kokios gali būti komplikacijos, ir, žinote, tai padeda. Skiepų vaikams yra daug. Planas yra didelis. Paskiepijam visus ir, manau, kad teisinga neatsisakyti skiepų, nes laikantis visų rekomendacijų skiepai nesukels komplikacijų, kaip sukelia po to ligos... Po skiepų reikalingas režimas, kurio dažnai po paskiepijimo žmonės nesilaiko.

- Regina, vadinasi tymai – rimtas susirgimas?

- Iš viso nėra nepavojingų susirgimų. Medicinoje nieko nėra nepavojingo. Žmogus kartais gali nuo smulkmenos mirti. Kartais nuo nukrapštyto spuogo gali atsirasti sepsis, o po to pasekmės sunkiai prognozuojamos. Tymai – pavojinga virusinė liga, su galimomis pačiomis liūdniausiomis pasekmėmis – rimtomis komplikacijomis arba net mirtimi, tad atsiradus bent mažiausiam įtarimui, reikia tuoj pat kreiptis į gydytoją, - baigdama mūsų pokalbį sako šeimos gydytoja Regina Valauskienė ir išskuba pas ligonį į namus.

Algis JAKŠTAS