Kasmet dėl sausos pernykštės žolės deginimo nukenčia ne tik gamta, bet ir žmonių turtas, o kartais ir patys gyventojai. Tokių gaisrų metu neretai patiriamos traumos ar netgi žūstama. Pernykštės žolės gaisrų metu pievose žūva vabzdžiai, driežai, ežiai, kiškiai ir kiti gyvūnai. Atvirų teritorijų gaisruose sudega paukščiai, jų lizdai, perimi jaunikliai, sunaikinamos perimvietės. Gaisruose supleška skruzdėlynai, retos augalų rūšys. Neretai ugnis persimeta ne tik į miškus, bet ir pastatus.

Prasidėjus pavasariui, pernykštės žolės deginimas kelia didelį rūpestį ugniagesiams gelbėtojams. Deja, nedaugelis susimąsto, kad ugniagesiai gelbėtojai gesindami padegtos žolės plotus, gali nesuspėti laiku atvykti į kitą gaisrą ar nelaimę, kur gresia pavojus žmogaus gyvybei ir turtui. Kai arčiausiai esančios ugniagesių pajėgos būna išvykusios tramdyti degančios žolės, o gaisro apimtą namą gesinti tenka ugniagesiams iš kitų, neretai gerokai nutolusių, padalinių. Taip yra gaištamas brangus laikas, rizikuojama žmonių ir jų turto saugumu.

Per 2018 metus Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje ugniagesiai gelbėtojai 54 kartus vyko gesinti degančių atvirų plotų ir 39 kartus tramdė liepsnojančią žolę. Ugniagesiai gelbėtojai pastebėjo, kad atvirose teritorijose gaisrai dažniausiai kyla savaitgaliais, kuomet tvarkoma aplinka.

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai teigia, jog neretai žolės gaisrus sukelia vaikai ir paaugliai. Todėl tėvai, mokytojai turėtų pasirūpinti, kad vaikai žinotų, kokį pavojų kelia pernykštės žolės gaisrai ir ugdytų jų saugos kultūrą, padedami jiems suvokti, kad žolės deginimas – ydinga ir nenaudinga veikla. Beje, tėvai turėtų žinoti ir priminti vaikams, kad už žaidimą su ugnimi, gaisro sukėlimą, jiems gresia piniginės baudos.

Pastebėjus deginamą žolę, būtina iškart apie tai pranešti skubios pagalbos telefonu 112. Įvertinę riziką, pasistenkite ugnį užgesinti patys (užplakti medžių šakomis ar užtrypti kojomis, užpilti vandeniu arba smėliu), kol liepsna neapėmė didesnių plotų. Be to, ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad ji neplistų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai įspėja, kad draudžiama sugrėbtas (surinktas) žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekų krūvas deginti miestuose ir miesteliuose, miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau nei 50 metrų nuo miško. Draudžiama deginti nenupjautą žolę ir ražienas, nes liepsnos gali persimesti į miškus, gyventojų sodybas. Todėl su ugnimi reikia elgtis atsargiai: nemėtyti degančių degtukų ir neužgesintų nuorūkų. Augalinės kilmės atliekas, jei neprieštarauja savivaldybių patvirtintos švaros ir palaikymo taisyklės, galima deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas ir ne arčiau nei 30 metrų nuo pastatų. Verta žinoti, kad pats draugiškiausias aplinkai šių atliekų tvarkymo būdas – kompostavimas. Laužą kurti galima tik tam paruoštose vietose, įvertinus oro sąlygas. Baigus kūrenti, žarijas reikia užpilti vandeniu.

Administracinių nusižengimų kodekse, pagal 286 straipsnį, dėl aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimo deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusių medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas, numatyta administracinė atsakomybė ir gali būti skiriama nuo 30 iki 230 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų. Vengimas imtis priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, gali užtraukti baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų. Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.

PAGD inf.