Prasidėjus pavasarinių orų sausajam periodui, pasipila pernykštės žolės gaisrai. Paprastai jie kyla, kai Lietuvos gyventojai imasi ūkinės veiklos ir aplinkos švarinimo darbų savo ūkiuose ar sodybose. Praėjusiais metais ugniagesiai daugiau nei 4400 kartų vyko gesinti degančios žolės ir ražienų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, pernai gaisrų, kilusių dėl žolės deginimo, skaičius, lyginant su 2017 metų rodikliais, išaugo 37 procentais.

PAGD duomenimis, praėjusiais metais degindami žolę nukentėjo 3 žmonės, sudegė 3 pastatai, 96 statiniai buvo apgadinti. Šių gaisrų metu žmonės paprastai netenka tvorų, pirčių, sūpynių, malkų ar šiaudų atsargų, ūkinių pastatų ir juose laikomo turto. Liepsnos taip pat pasiekia sodybas bei supleškina gyvenamuosius namus, gesindami žolę apdega ir patys žmonės.

PAGD atstovas įspėjo, kad deginti sausą žolę yra draudžiama. Nėra jokių išimčių, leidžiančių ją deginti, nes tai pavojinga aplinkai. Ugnis išplinta į miškus, pievas ir durpynus, bet svarbiausia – pasiekia gyvenamuosius pastatus ir kitą žmonių turtą.

Didžiausios nelaimės nutinka, kai sausos žolės gaisras išplinta dideliame plote. Svarbu žinoti, kad ugnis ne tik slenka pažeme, bet, degant jai, liepsna iškyla iki metro aukščio ir dar daugiau. Tuo tarpu aitrūs dūmai labai greitai apsvaigina netoli ugnies esančius žmones, jie praranda sąmonę ir, nukritę ant žemės, užsidegus drabužiams, kartais net mirtinai apdega.

Pamačius degančios žolės plotus būtina reaguoti skubiai – iš karto pranešti ugniagesiams. Taip galima išgelbėti šimtus hektarų. O nedidelius degančios žolės plotus reikėtų stengtis užgesinti patiems, žolę užplakant medžių šakomis ar kitomis priemonėmis“.

Kaip rodo daugiametė statistika, daugiausia gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Pernai šį mėnesį atvirosiose teritorijose buvo užgesinti 2438gaisrai.

Už žolės deginimą gresia administracinė atsakomybė, o žolės deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia nuo 50 iki 350 eurų siekiančią baudą.