Liaudies išmintis byloja: „Jei Užgavėnių nešvęsi, tai visus metus nuo nelaimių neatsiginsi, o jei sunkiai per Užgavėnes dirbsi, tai visus metus nebus poilsio ir darbų niekaip nebaigsi“. Užgavėnės linksma žiemos šventė, simbolizuojanti žiemos išvarymą siekiant greičiau prišaukti pavasarį. Be to, tai proga sočiai prisivalgyti prieš ilgąjį ramybės periodą – Gavėnią, kuri truks iki Velykų.

Darganotą kovo 5-ąją, antradienį, Švenčionėlių miesto kultūros centras surengė tradicinę ir miestiečių mėgstamą Užgavėnių šventę Vilniaus gatvės parkelyje, kuriame jau tapo įprasta organizuoti įvairius lauko renginius visais metų laikais. Pasilinksminti karnavale, užsigavėti, sudeginti visus negerumus, pasižiūrėti Lašininio ir Kanapinio dvikovos gausiai susirinko persirengėliai iš Švenčionėlių švietimo įstaigų, kultūros centro meno mėgėjų kolektyvų ir aktyvių gyventojų.

Etnologė Gražina Kadžytė prieš šiųmetines Užgavėnes žiniasklaidoje pažymėjo, kad nors Užgavėnės turi gilias tradicijas, ji laikui bėgant kinta ir gali būti šiuolaikiška, tik reikia išmonės. Ko jau ko, o išmonės Švenčionėlių kultūros centro kolektyvui ir talkininkams nepritrūko. Linksmybėms vadovavo Generolas Blynius Pavasaris, pristatęs persirengėlius ir jų misiją šventėje. Karnavale sukiojosi Palmantyra Visažinienė – būrėja, Fintikliuška Kyšininkova – smulkaus verslo atstovė, Gervė ilgasnapė, Arklys, Ragana, Vengrai doktoriai ir kiti.

Pasak G.Kadžytės, per Užgavėnes reikia vaidinti, kas aktualu, tada šventė visada bus šiuolaikiška. Tarsi atliepdami etnologės mintims, švenčionėliškiai Užgavėnių organizatoriai meistriškai įpynė bene aktualiausią šiuo metu rinkimų temą. Pagrindinė ir amžina Užgavėnių šventės kova tarp žiemos garbintojo Lašininio ir pavasario šauklio Kanapinio Švenčionėliuose vyko remiantis teatralizuotais demokratiškais rinkimais. Kiekvienas iš jų susirinkusiųjų minioje rinko palaikymo balsus, ieškojo sau lojalių komandos narių ir vykdė Generolo paskirtas užduotis. Lašininis pristatė „Šampaninį mėsos kombinato III naktinės pamainos chorą“, Kanapinis – „Auksinį dietinį runkelių chorą“, vyko šokių konkursas, kur išmonę turėjo pademonstruoti abiejų priešininkų palaikymo komandos. Vyko ir veltinio mėtymo į krepšį, ir virvės traukimo, ir jėgos vienas prieš kitą demonstravimo rungtys. Susumavus visus balsus, įvertinus Kanapinio ir Lašininio populiarumą, susirinkusiųjų

palaikymą, laimėtoju paskelbtas Kanapinis.

Šventę praturtino ir Švenčionėlių miesto kultūros centro meno mėgėjų kolektyvų pasirodymai. Koncertavo „Lakiūtė“ (vadovė Milda Petkevičienė), Sarių skyriaus kolektyvas (vadovė Aldona Miloševskaja), Švenčionėlių miesto kultūros centro vaikų folkloro kolektyvas „Eršketėlis“ (vadovė Loreta Šidlauskienė), Pašaminės skyriaus kolektyvas (vadovė Dalė Basiūnienė), smagiai pasirodė Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos šokių kolektyvas (vadovė Renata Grigianecienė). Blynus kepė šokių kolektyvo „Senjorai“ moterys, košę virė Švenčionėlių bičiulių bendruomenė, žolelių arbatą – Kaltanėnų skyriaus darbuotojai Rasa ir Algirdas Breidokai. Šventę rėmė ūkininkas Ivanas Romanovskis.

Po tokių sočių vaišių, linksmybių ir šėlionių žiema, kad ir kaip besispardytų, turės užleisti vietą pavasariui. Galiausiai Generolas įsakė sudeginti Čiūčelą, taip tarsi antspaudu patvirtindamas pavasario atėjimą ir palinkėjo sveikiems drūtiems sulaukti pavasario ir Velykų.

Irena POŽĖLIENĖ