Mes turime 416 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2930
mod_vvisit_counterŠią savaitę:19131
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:95161
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Regionų politika orientuosis į savivaldybių bendradarbiavimą

2012 m. kovo 24 d., šeštadienis Nr.24 (1167)

Pokalbis su Vilniaus regiono plėtros tarybos pirmininke Paule KUZMICKIENE.
 

Koks svarbiausias regiono plėtros tarybos uždavinys?

Mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus ir regione, ir tarp regionų.

 

Kiek įtakoja regiono plėtros taryba regione vykstančius procesus?

Tenka pripažinti, kad taryboje regiono plėtros klausimų sprendžiama labai mažai. Tai reiškia, kad kiekviena savivaldybė sprendžia savo klausimus. Žinoma, viso regiono klausimai susideda iš savivaldybių klausimų, bet veikiant tokiu principu nesprendžiamos svarbiausios problemos - regiono ekonominių ir socialinių skirtumų, nedarbo mažinimo. Nutiesta nauja gatvė ar suremontuota mokykla labai gerai, bet kaip tai prisideda prie nedarbo mažinimo?

Regiono plėtros taryba turi seną veiklos planą, jį ir vykdo tuose rėmuose, kokie buvo numatyti. Tarybos pirmininkė esu palyginti neseniai – šiek tiek daugiau kaip metai.

 

Ar turite konkrečių pasiūlymų tarybos veiklai pagerinti?

Regiono plėtros taryboje labiausiai pasigendama, aš ir pati pastebiu, regioninės dimensijos. Ne veltui dabar kyla nemažai diskusijų, ypač artėjant naujam 2014-2020 m. finansavimo laikotarpiui, kokia ta regionų politika turėtų būti.

Naujojo finansinio laikotarpio priemonės puikios, finansavimas didelis. Tos priemonės turėtų pradėti spręsti ekonomines, socialines problemas. Kiek regiono plėtros taryba gali tai paveikti? Kaip minėjau, kol kas vykdome veiklos planą pagal senus kriterijus. Savivaldybių, taigi ir regiono, infrastruktūra tvarkoma nuostabiai, bet rengiant planus pirmiausia reikia galvoti apie naujų darbo vietų kūrimą, senųjų išsaugojimą, nedarbo mažinimą, kt. ekonomines ir socialines problemas, jų sprendimą. Norėčiau, kad taryba tam turėtų daugiau įtakos.

 

Darbo vietų kūrimas tapo tuščiu lozungu. Visi deklaruoja darbo vietų kūrimą, bet jų vis tiek tragiškai trūksta.

Matyt, tikrai tas šūkis nuvertėjo ir tapo tuščias, nes tikslas vienas, priemonės kitos, veiksmai padriki, neapgalvoti. Norima sukurti darbo vietų – išvalomas vandens telkinys. Gražu, o kas toliau?

Dabar sukame galvas, kaip paskatinti savivaldybes galvoti ir planuoti regioniniu principu, kompleksiškai, kad atsirastų ryšys tarp savivaldybių. Jos turi būti partnerės, o ne konkurentės. Pavyzdžiui, kodėl nesugalvojus vieningo turistinio maršruto, jungiančio tris senąsias sostines. Tam tikrus infrastruktūros objektus statyti kiekvienoje savivaldybėje galbūt neracionalu, verčiau būtų veiklas planuoti kompleksiškai visame regione ir bendradarbiauti su kaimynais.

 

Ar tai atsispindės naujame veiklos plane?

Stengsimės, nors veiklos kryptis mums vis dėlto nubrėžia Vidaus reikalų ministerija.

 

Ar keičiantis valdžiai gali keistis ir požiūris į regioninę politiką?

Aš labai to norėčiau. Regionus reikia aktyviau gaivinti ir vystyti.

 

Šie žodžiai skamba prieštaringai, žinant, kad regionuose buvusios struktūros griaunamos ir viskas koncentruojama didžiuosiuose miestuose. Rajonai faktiškai liko be darbo biržos, Sodros, policijos, gaisrinės, greitosios, netrukus – ir teismo bei prokuratūros su normaliu statusu, koks buvo iki reformų. Liko kažkokios „kontorėlės“. Ar taip gaivinami regionai?

Gaila, bet tai nėra regiono plėtros tarybos kompetencija, todėl negaliu atsakyti. Kiek žinau, tai daryta taupymo sumetimais. Laikas greitai bėga, negalime sau leisti atsidurti Graikijos vietoje. Turime visuose lygmenyse konstruktyviai žiūrėti.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ
 

 
Reklaminis skydelis