Mes turime 120 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1278
mod_vvisit_counterŠią savaitę:26443
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:168436

2018-ieji Švenčionių rajone: gimė 168 kūdikiai, mirė 472 žmonės

2019 m. sausio 19 d., šeštadienis Nr.5 (1825)

Nė nepajutome, kaip ir pirmojo 2019-ųjų metų mėnesio pora dešimčių dienų pralėkė... Taip pralekia savaitės, mėnesiai, metai. Ir vėl sėdu rašyti apie per metus šalyje, rajone ir pas artimiausius kaimynus įvykusius demografinius pokyčius. Praėjo lygiai metai, kai žiūrėdamas į gausybę skaičių 2018-ųjų sausio viduryje bandžiau apžvelgti 2017-uosius, o štai atėjo eilė jau ir 2018-iesiems.

„Žmogaus gyvenimo laikas – tai tik akimirka, jo esmė – nuolatinis tekėjimas, migloti pojūčiai. Tai, kas priklauso kūnui, yra tekanti upė, o tai, kas priklauso sielai, yra sapnas ir migla. Mūsų gyvenimas – tai kova ir klaidžiojimas svetimame krašte, pomirtinė šlovė, užmarštis“, - beveik prieš porą tūkstančių metų rašė Romos imperatorius, filosofas Markas Aurelijus. Žmogaus gyvenimas kaip buvo, taip ir liko panašus į upės bėgimą. Kažkur yra šaltinėlis – mūsų gimimas, - iš kurio išteka gyvenimo upė. Ji bėga, vingiuoja, kol įteka į amžinybės jūrą. Nuo ko pradėti šią apžvalgą. Gal nuo Lietuvos?

 

Pokyčiai šalyje

2019-ųjų sausio 1 dieną išankstiniais duomenimis Lietuvoje gyveno 2 mln. 794 tūkst. nuolatinių gyventojų. Per 2018-uosius nuolatinių gyventojų sumažėjo 14,9 tūkst., tai gerokai mažiau nei per 2017-uosius, kai gyventojų sumažėjimas buvo 39,4 tūkst. 2018 m. pagrindinė gyventojų sumažėjimo priežastis buvo natūrali gyventojų kaita, kai gimsta mažiau nei miršta. 2018 m. šalyje mirė 39,8 tūkst. žmonių, o gimė 28,2 tūkst. kūdikių. Atlikę paprastą matematinį atimties veiksmą gauname 11,6 tūkst., t.y., tiek natūraliai Lietuvoje sumažėjo žmonių. Galima pasidžiaugti, kad 2018 m. iš Lietuvos emigravo mažiau - 32,2 tūkst.-  nuolatinių šalies gyventojų, tai net 15,7 tūkst. mažiau nei 2017 m. 2018-ais į Jungtinę Karalystę išvyko 12 tūkst. emigrantų (2017 m. buvo 9,5 tūkst. daugiau), 3,2 tūkst. – į Vokietiją, 3 tūkst. – į Norvegiją.

2018 m. į Lietuvą imigravo 28,9 tūkst. žmonių, iš jų 16,6 tūkst. imigrantų - sugrįžę Lietuvos piliečiai, o 12,3 tūkst. – užsienio šalių piliečiai. Tai 2,1 tūkst. daugiau nei 2017. Beveik pusę 2018 m. imigravusių į Lietuvą užsienio valstybių piliečių sudaro Ukrainos piliečiai – 5,7 tūkst., 3,3 tūkst. – Baltarusijos piliečiai, 780 – Rusijos piliečiai, iš kitų šalių atvykusių piliečių skaičius nedidelis.

2018 m. Lietuvoje įregistruota 19,5 tūkst santuokų (1,7 tūkst. mažiau nei 2017) ir 8,4 tūkst. ištuokų. 2018-aisiais 100 santuokų teko 43,2 ištuokos.

Štai tokie būtų preliminarūs demografinių pokyčių skaičiai Lietuvoje. O dabar pasižvalgykime po Švenčionių rajoną.

 

Rajone jau tik truputį daugiau negu 23 tūkst...

Apžvalgą norėčiau pradėti nuo demografinių pokyčių mūsų rajone 2018-ųjų gruodį. Įregistruoti 9 gimę kūdikiai, 44 žmonės mirė, susituokė 7 poros, o išsiskyrė 3. Prieš metus, 2017-ųjų gruodį, buvo įregistruotas 21 gimęs vaikas, 31 žmogus mirė, 5 poros susituokė ir 5 išsiskyrė. Kaip matome, 2018-ųjų gruodį situacija buvo gerokai liūdnesnė nei prieš metus.

O kokie galutiniai 2018-ųjų skaičiai? Per metus Švenčionių rajone įregistruoti 168 gimę kūdikiai ir 472 mirtys. Natūraliai gyventojų sumažėjo 304 žmonėmis. Jeigu iš 198 gimusių atimsime 25 tik apskaitytus (gimusius užsienyje) vaikus, tai situacija bus dar prastesnė. Beje, daugiausia pas mus registruotų užsienyje gimusių vaikų buvo  Jungtinėje karalystėje – 13, Vokietijoje – 6, Baltarusijoje ir Lenkijoje – po 2, Norvegijoje ir Prancūzijoje – po 1. 2017 m. Švenčionių r. buvo įregistruoti 203 gimę vaikai, 45 daugiau.

O dabar šiek tiek smulkiau panagrinėkime gimimus

2018 m. pagimdė 11 vienišų motinų. Trim vienišom motinom tai jau antras vaikas, vienai – trečias, 3 motinoms – jau 4 vaikas, vienai – penktas, o vienai - net aštuntas. Vienai daugiavaikei šeimai gimė septintas vaikas, vienai – penktas, penkioms šeimoms – ketvirtas vaikas, o dvidešimt vienai – trečias vaikas. Žvelgiant į šeimų statistiką, vyriausiai mamai – 44 metai, o tėvui – 52 metai. Jauniausiai pagimdžiusiai pirmą vaiką mamai – 19 m., o tėvui irgi 19 m. Vyriausiai vienišai 2018 m. pagimdžiusiai mamai – 39, o jauniausiai – 18 m.

Įdomiausi 2018-aisiais vaikams duoti vardai: mergaičių: Aglaja, Ramilė, Mėja, Karilė, Sabrina; berniukų: Deilon, Sam. O kokius vardus praėjusiais metais dažniausiai tėvai parinko savo vaikams? Mergaitės: Paulinos – 3, Agatos, Amelijos ir Emos – po 2. Berniukai: Aronai – 3, Dovydai, Titai, Haroldai ir Matai – po 2. Šešios šeimos savo vaikams davė po 2 vardus, o viena – net 3.

O dabar apie dar vieną žmogaus gyvenimo stotelių – santuokas. Tiesa, ne visi sustoja toje stotelėje, o dabar nemaža dalis gyvena neįregistravę santuokos, o paskui ir ištuokos. 2018 m. rajone įregistruotos tik 108 santuokos, 12 mažiau nei buvo 2017 m. Net 33 poros savo santuokas įregistravo bažnyčioje. Po 7 santuokas įregistruota Švenčionių, Labanoro ir Pabradės bažnyčiose, 5 poros susituokė Švenčionėlių bažnyčioje, 3 – Adutiškio, 2 – Balingrado ir po 1 – Reškutėnų ir Januliškio bažnyčiose. 16 porų susituokė užsienyje. 4 – Vokietijoje, o viena net Seišelių Respublikoje. Nemažai mūsų respublikos piliečių kuria šeimas su užsieniečiais. 4 Lietuvos pilietės ištekėjo už Vokietijos piliečių, 2 – už Rusijos, po 1 – Baltarusijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Švedijos ir Prancūzijos piliečių. 3 Lietuvos piliečiai vedė Rusijos pilietes, 2 – Baltarusijos ir 1 – Lenkijos pilietę.

Vyriausia susituokusi pora: jam – 75 m., jai – 69 m. Jauniausios susituokusios poros: jai – 21 m., jam – 19 m. ir jai – 18 m., jam – 22 m. Daugiausia – 67 poros – tuokėsi pirmą kartą. Du vyrai vedė pirmą kartą moteris, kurioms tai jau antra santuoka. 11 merginų tekėjo už vyrų, kuriems tai antra santuoka. 16 vyrų ir 16 moterų tuokėsi po antrą kartą, 3 poros kai vyrui trečia santuoka, o moteriai antra santuoka. 15 pažymų buvo išduota santuokoms sudaryti užsienyje. Daigiausia – po 3 – Vokietijoje ir Baltarusijoje. Daugiausia santuokų sudaryta rugpjūčio mėnesį – 24.

O dabar apie ištuokas

2018 m. jų buvo 67, 16 daugiau nei 2017 m. Skaičiai nelinksmi, nes procentaliai skiriasi daugiau nei pusė susituokusių porų, lyginant su santuokomis. Vyriausiai išsituokusiai šeimai: jai ir jam po 72 metus; jauniausiai: jam 24 metai, jai 22 metai. Dauguma išsiskyrusių porų turėjo po 1 vaiką.

Ir šios dalies pabaigai: 2019 m. sausio 1 d. Švenčionių rajone gyveno 23 391 žmogus, miestuose gyveno 14430, kaimuose – 8691.

 

Pas kaimynus

Dabar pabandysiu palyginti, kokia gyventojų demografinė kaita buvo Švenčionių rajone ir kaimyniniuose Ignalinos, Molėtų ir Zarasų rajonuose. Kad būtų lengviau lyginti, sudėliosiu skaičius į lentelę.

 

Savivaldybė

Gimė

Mirė

Sumažėjimas

Susituokė

Išsituokė

Švenčionių

168

472

308

108

67

Ignalinos

106

354

248

63

57

Molėtų

129

402

273

141

48

Zarasų

104

301

197

89

46

 

Iš šios lentelės matome, kad 2018-aisiais didžiausias natūralus sumažėjimas yra mūsų rajone, o mažiausias – Zarasų r. Daugiausia santuokų ir mažiausia ištuokų registruota Molėtų rajone. Šiuo atžvilgiu prasčiausiai atrodo Ignalinos rajonas, kur 2018 m. įregistruotos 63 santuokos ir 57 ištuokos.

 
      

Savivaldybė

Gyveno 2018-01-01

Gyveno 2019-01-01

Sumažėjimas

Švenčionių

23881

23391

490

Ignalinos

15366

14860

506

Molėtų

17856

17431

425

Zarasų

15668

15278

390

 

Iš šios lentelės matome, kad Švenčionių r. gyventojų sumažėjo 490 žmonių, Daugiausia gyventojų sumažėjo Ignalinos rajone – 506, o juk ten gyvena mažiausiai gyventojų, lyginant su Švenčionių rajonu, Ignalinoje gyventojų 8531 mažiau. Mažiausiai gyventojų sumažėjo Zarasų rajone – 390. O dabar apie didžiausius kaimyninių savivaldybių miestus.

 
      

 

 

Miestas

Gyveno 2018-01-01

Gyveno 2019-01-01

Sumažėjimas

Švenčionys

4262

4139

123

Švenčionėliai

4978

4856

122

Pabradė

5452

5435

17

Ignalina

5049

4923

126

Molėtai

4978

4850

128

Zarasai

6270

6140

130

 

Iš čia pateiktų skaičių matome, kad mažiausiai žmonių, vos 17, per metus sumažėjo Pabradės mieste, o kituose skaičiai labai panašūs.

Štai tokie pokyčiai vyko demografinėje plotmėje Lietuvoje, Švenčionių rajone ir kaimyniniuose Ignalinos, Molėtų ir Zarasų rajonuose. Beje, tik Švenčionių rajone daugiau gyventojų gyvena miestuose (14430) nei kaimuose (8691), o kaimyniniuose rajonuose dominuoja kaimo gyventojai. Liūdna, kad Švenčionių rajone gyvena mažiau nei 24 tūkst., o prieš 30 metų – 1989 m. – buvo virš 38 tūkst. ir tas tuštėjimas labiausiai jaučiamas žiūrint į apleistus pastatus. Žinoma, skaičiai apie 2018-ųjų demografinius pokyčius yra preliminarūs, jie dar šiek tiek keisis, o už pateiktą informaciją dėkoju Lietuvos statistikos departamento Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiajai specialistei Birutei Stolytei.

Algis JAKŠTAS