Atsakymų ieškojo prieš šių metų rajono biudžeto tvirtinimą, kol dar galima šią neteisybę ištaisyti, opozicijos lyderis Vytautas Bulka, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė rajono tarybos narė Vida Rastenienė ir rajono tarybos narys liberalas Kęstutis Trapikas. Antradienį jie lankėsi Švenčionėlių biudžetinėse įstaigose.

„Pelėsiais ir kerpėm apaugęs... yrančios sienos, apleistos ir vienos“...

Numanau, kad po šių žodžių kils pasipiktinimo banga: renovuotas, baltas, miesto puošmena! Iš išorės baltas, bet patekit jūs vidun...

Kaip rajono valdžia žadėjo, nuo 2018-ųjų balandžio 1 d. turėjęs prasidėti kultūros centro vidaus renovacijos projektas iki šiol nepajudėjo iš vietos. Tiesa, kaip teigė šaltiniai, pavasarį tikrai buvo atvažiavę rangovai, bet kažkas čia jiems „nesiklijavo“, tai apsisuko ir išvažiavo, ir daugiau kultūros centre nesirodė. Šaltinių teigimu, tai UAB „Nimetus“. Keista, kad duomenų, kurie turėtų būti viešai skelbiami prie objekto, kuriame vykdomi darbai, mūsų rajone reikia ieškoti pas „šaltinius“. Ir tai jau tapo įprasta mada – informacinių stendų, kas taiso ar gadina mūsų gatves, namus  beveik niekur nerasite.

Taip, gerbiamieji, tai tas pats „Nimetus“, kuris prieš trejetą metų už renovuotą Švenčionėliuose daugiabutį ilgai negalėjo atgauti pinigų, gyventojams kilo pavojus netekti butų, bet paskui kažkaip situacija išsisprendė, o „Nimetus“ ilgam rajone „nuleido inkarą“. Kaip sakoma, nuo neapykantos iki meilės – vienas žingsnis... Ši firma visą mero kadenciją nesitraukia iš rajono, todėl „atvažiavo ir išvažiavo“ šiuo atveju nelabai tinka. „Nimetus“ kažkaip nuolat laimi viešuosius pirkimus. Daugiabučių gyventojų niekas neklausia, nori jie ar nenori, kad „Nimetus“ jų namą renovuotų, net jeigu atsisako, jų nuomonės valdžia nepaiso.

Po trumpo rakurso „kas yra kas“, grįžkime prie vargšo kultūros centro, kurio vidus tiesiog pūva, ir tai, regis, niekam nė motais. Švenčionių kultūros centras stovi tuščias jau nuo balandžio 1 d. ir dar bala žino, kiek taip stovės. Atsakymo negauna net tarybos nariai, jau nekalbant apie kultūros centro darbuotojus – šie, sako, išvis nieko nežino. Jiems liepta sėdėti meno mokykloje, ir sėdi. Susidaro įspūdis, kad ir patys rajono vadovai susipainiojo savo pačių sukeltame chaose ir neturi nei atsakymų, nei ateities vizijos. Meras, kiek teko girdėti, siekia mero posto ir dar vieną kadenciją bei neraudonuodamas žada... renovuoti Švenčionėlių kultūros centrą. Įdomu, kiek gali tam prireikti kadencijų?

Patekti į kultūros centro vidų ne taip paprasta – viskas užrakinta, bet tarybos nariams vis dėlto pavyko. Pirmiausia pateko pas dienos centro vaikučius. Jie čia, kaip tie neevakuoti Černobylio senbuviai po atominės avarijos, tebesėdi dulkėmis ir tvaiku pradvisusio pastato kamputyje. Kelios dešimtys vaikų dienos centro lankytojų su dviem socialinėmis pedagogėmis darbuojasi ankštose ir tvankiose patalpose. „Vaikai čia laikomi antisanitarinėmis sąlygomis“, - pasibaisėjo Vida Rastenienė, užėjusi ne tik į kambarį, bet ir į tualetą.

Vaikų dienos centras čia – nuomininkai. Kodėl jie užsiliko pastate, kuriame turėjo vykti vidaus kapitalinis remontas, kai tuo tarpu absoliučiai visi kiti išsikėlė? Arba tai beprotybė, arba iš anksto žinota, kad nieko nevyks? Logiško paaiškinimo nėra. Yra tik baisus neūkiškumo ir lėšų švaistymo atvejis. Dėl vaikų dienos centro vieno kambarėlio šildomas visas didžiulis pastatas. Taip, gerbiamieji, mūsų, mokesčių mokėtojų pinigai taškomi prie mero, siekiančio likti juo dar vieną kadenciją... Tik nereikia dangstyti neūkiškumo tuo, kad dar biblioteką reikia šildyti. Planuojant didelį remontą, bibliotekai galima buvo laikinai įjungti šildymą elektra ar dujomis – trasa praeina šalia bibliotekos. Bet kas būtų buvę pigiau, negu šildyti visą pastatą.

Pademonstravę atkaklumą, pagaliau patenkame į kultūros centro salę. Kraupus vaizdas. Kažką bandyta ardyti, mėtosi nuplėšyti laidai, kažkokios statybos atliekos, tvanku ir drėgna, sienomis keliauja pelėsiai... Apleistas pastatas pūva.

Šildymo sistema, kurios keitimui rajono taryba buvo skyrusi lėšų iš rajono biudžeto, net nepaliesta. O lėšos?..

Salėje – aklina tamsa. Elektrą teko atjungti po to, kai nelabai nagingi „Nimetus“ statybininkai iš Ukrainos, patekę į Lietuvą per Lenkiją, tvarkydami stogą sudraskė lietaus nuotekų sistemą, paskui kuriam laikui viską taip ir paliko, kol, užėjus liūčiai, vanduo pliūptelėjo į salę.

Pinigų yra – rezultatų nematyti...

Kaip ir buvo įsipareigoję rajono rinkėjams, praėjusią kadenciją mūsų rajonui atstovavę Seimo nariai Šarūnas Birutis ir Petras Čimbaras, padarė viską, kad būtų renovuoti Pabradės ir Švenčionėlių kultūros centrai. Švenčionių miesto kultūros centras tuo metu jau buvo bebaigiamas, ir tai buvusiam kultūros ministrui Šarūnui Biručiui prireikė kantrybės nuolat raginant jau naują merą R.Klipčių paskubėti baigti darbus iki metų pabaigos, kad skirtos lėšos neatitektų kitiems. Vasara buvo prarasta – nesuradę bendros kalbos su naująja rajono valdžia, rangovai tada visai vasarai buvo palikę nebaigtą Švenčionių kultūros centrą. Visai kaip dabar Švenčionėlių kultūros centrą – be stogelio ir senu lopu ant šono. Gal tarp šių dviejų atvejų yra kažkoks ryšys?

Ant lėšų trūkumo šių nepateisnamai užvilkintų renovacijų „nenurašysi“. Švenčionių kultūros centrui lėšų buvo skirta užtektinai. Kaip teigė šaltiniai, Švenčionėlių kultūros centrui, baigdamas kadenciją, ministras Š.Birutis paskyrė taip dosniai, kad pradžioje atrodė, nebus kur dėti. Jau tada prie pabaigos artėjo ir Pabradės miesto kultūros cento atnaujinimas. Absurdas, bet iki šiol neatidarytas net Pabradės kultūros centras, kurio atidarymą rajono valdžia jau buvo paskelbusi 2018 m. vasario 16-ajai – opozicija ruošėsi į atidarymą.

Lygiai prieš metus, sausio pradžioje, skaitytojams pranešėme naujieną, kad Kultūros ministerija skyrė Valstybės investicijų programoje numatytus valstybės biudžeto asignavimus dviems mūsų rajono investicijų projektams. Pirmasis - „Švenčionėlių miesto kultūros centro ir Švenčionių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pastato, Vilniaus g.1/11, Švenčionėliuose, modernizavimas“, asignavimų suma 150 000 eurų.

Antrasis projektas - „Švenčionių rajono savivaldybės Pabradės miesto kultūros centro ir viešosios bibliotekos pastato, Vilniaus g. 46, Pabradėje, rekonstravimas“, asignavimų suma 297 000 eurų.

Progimnazijai nieko netrūksta!

Į tarybos narių klausimą, kokių turi problemų, ko mokymo įstaigai trūksta, Švenčionėlių progimnazijos direktorė Rita Gasparevičienė tik rankomis skėstelėjo – jokių problemų ir nieko netrūksta. Etatus ji per keletą metų sutvarkė neskausmingai ir natūraliai, tad po 4-vertą valandų turinčių ir grašius uždirbančių specialistų nėra, visi turi gerus krūvius – po 20-22 valandas. 453 mokinius turinčios progimnazijos mokinio krepšelis geras ir viskam užtenka. Todėl metų pabaigoje įstaiga įsigijo automobilį. Kai turi savo lėšų, su ištiesta ranka maldauti netenka – tik oficialiai gavo steigėjo leidimą. Niekas nestreikavo. Mokytojų atlyginimai padidėjo vidutiniškai 116 eurų ir dabar į rankas sudaro apie 700-800 eurų. Direktorė juokauja, kad jos atlyginimas anaiptol ne didžiausias. Dešimtys naujų kompiuterių visuose kabinetuose, vyksta pastato remontai.

Tiesa, vieną problemą direktorė vis dėlto surado – verkiant reikia naujo mokyklinio autobuso, nes senasis jau baigia supūti. Ir čia pat tą problemą sumenkino – reiks ir bus, nedidelė bėda.

Iš tiesų buvo gera tai girdėti. Dar neseniai būriai nepatenkintų mokytojų, netekę nuovokos, per langus lipo į Švietimo ministeriją ir buvo užėmę pastatą, o čia – tokia idilė ir nieko netrūksta.

Gimnazijai per ketverius metus – nei cento

Mero kadencijos pradžioje pristatytas planas gimnazistus sugrūsti atgal į progimnaziją Švenčionėlių Mindaugo gimnazijoje buvo nušvilptas. Pernai panašiu laiku tiems patiems tarybos nariams, kaip ir šiemet, besilankant gimnazijoje direktorė Daiva Veronika Gaidamavičienė drąsiai išsakė savo ir gimnazijos bendruomenės nuomonę dėl gimnazijos ateities. Pasak jos, verta investuoti į nedideles mokyklas, kuriose matomas kiekvienas moksleivis, yra geras mikroklimatas ir mokiniams, ir pedagogams. Mokinių skaičius šiemet sumažėjęs – yra 196 gimnazistai ir 17 suaugusiųjų klasė. Palankiausias mokinio krepšelio finansavimas, kai moksleivių skaičius yra nuo 180 iki 300.

Graži aplinka, išpuoselėta pačių moksleivių ir mokytojų rankomis. Tiek, kiek įmanoma tai padaryti esant tokiai pastatų būklei. Apmaudu, kad ir vėl pamatėme tą patį vaizdą, kaip ir pernai. Absoliučiai niekas nepasikeitė. Pasak tarybos narių, ir mokytojai tą patvirtino, kad savivaldybė pastato remontui, bent kosmetiniam, neskyrė nei cento. Aktų salė primena gūdų sovietmetį – į kokią įžengė atidarant gimnaziją, tokia iki šiol. Sporto salė, be to, kad yra per maža ir neatitinka reikalavimų, atrodo kaip po potvynio – byra tinkas, užvarvėję sienos, specialistai turbūt konstatuotų pastato avarinę būklę. Taip ir veržiasi klausimas – kodėl taip yra? „Už ką jus baudžia rajono valdžia?“, - klausė tarybos nariai mokytojų. Šie tą patį klausimą skyrė svečiams – atvykusiems tarybos nariams.

Tarybos narys Vytautas Bulka mano, kad tai gali būti rajono valdžios kerštas direktorei, kuri niekam nesilanksto. Bausmė už principingumą? O kaip gi du šimtai perspektyvių jaunuolių ir merginų? Kokius prisiminimus jie išsineš į gyvenimą iš mokyklinių metų?

Neabejotina, kad rajono taryboje tvirtinant biudžetą, vyks arši kova. „Mes dar pakovosime“, - sukrėsti matytų vaizdų kalbėjo tarybos nariai Vytautas Bulka, Vida Rastenienė ir Kęstutis Trapikas. Lygiai taip pat nesunku prognozuoti, ir todėl labai liūdna, kad valdantieji, kaip yra įpratę, net nesiteiks išklausyti. Neveltui Kęstutis Trapikas, daug metų buvęs opozicijoje ir oponavęs merui Vytautui Vigeliui, dabar pripažino: „Kritikavau nemažai Vigelį, bet prie jo tikrai iki to tokio absurdo neprieidavo“.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ