Mes turime 422 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4041
mod_vvisit_counterŠią savaitę:20242
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:96272
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Ar pagalvota apie ateitį?

2018 m. gruodžio 1 d., šeštadienis Nr.89 (1813)

Pavasarį ar anksti rudenį kiekvienas sodietis skuba džiaugtis atbudusia ar besiruošiančia žiemai gamta. Švarinasi, tvarkosi, kelia paukščiams inkilus, rūpinasi gandralizdžiais. Dažnas prie savo namo ar sodybos pasodina medžius arba atvažiuoja, aplanko tėviškę, džiaugiasi su anūkais pasodintu prosenelių ąžuolu ar liepomis. Tai tradicija atėjusi iš praeities, kai būdavo įkurtuvės, gimus vaikui, susituokus ar kitomis progomis sodinami medžiai. Ši tradicija džiugina visus, nes turi išliekamąją vertę, skatina sugrįžti, pasidžiaugti, parodyti ateities kartoms, pagaliau, atsikvėpti, pasisemti jėgų. Juk medis, kaip ir žmogus, skleidžia savo energiją, nes kitaip netrauktų mūsų miškai ar parkai.

Laikai keičiasi, žmogaus gyvenimas kinta, technologijos tobulėja, ir mes tolstame nuo savo šaknų, kurios tvirtai laikė mus gyventi savo Tėvynėje.

Pavasarinės medžių sodinimo šventės, kada dalyvaudavo jaunimas, šeimos, kolektyvai, žmonės tarpusavyje bendraudavo, virto komerciniais projektais. Medžiai kitose šalyse auginami pagal technologijas, kurių tikslas tik vizualiai paįvairinti aplinką. Mūsų lietuviški medžiai auga galingi, tvirti, suteikia ramybę, grožį, grynina orą, apsaugo nuo vėjų, sulaiko kritulius, būna ilgaamžiai.

Svetimšaliai augalai prieš mūsiškius atrodo apgailėtinai – vieniši, nesusiję su žmogaus meile gamtai, tai daugiau infrastruktūros elementai, kurie išdėstyti schematiškai, neatsižvelgiant į pasekmes. Tokie lėtai augantys medžiai neatlieka užteršto oro valymo, dulkių, kritulių, vėjo sulaikymo, mikroklimato palaikymo funkcijų. Taip atsitiko ir mūsų rajone. Švenčionyse, Kūnos gatvėje, nuo „Maksimos“ link Švenčionėlių sugalvota pasodinti medžius po gatvės apšvietimo lempomis, kurios atsidurs medžių lajose ir išsklaidys šviesos srautą, skirtą kelio apšvietimui. O dar liūdnesnė perspektyva tų, kurie pasodinti šalia žiedinės saugumo salelės, nes matomumas saugiai pravažiuoti sankryžą bus ribotas. Švenčionėliuose priešais paštą pasodinta medžių eilė ateityje tikrai sukels problemų ten įsikūrusiems ar dirbantiems, nes ir taip trūksta saulės mūsų padangėje. Tuo tarpu erdvės, esančios šalia taros supirktuvės prie prekybos centro ir geležinkelio krovos darbų aikštelės - neužsodintos. Tas pats ir Pabradėje prie Užsieniečių registracijos centro. Dėl įveistų medžių juostos gyventojai neteks saulės spindulių šviesos, o krūmai, pasodinti tarp kelio ir pėsčiųjų tako briaunos, atlieka šiukšlių kaupimo funkciją. Tuo pat metu Adutiškio miestelyje, kuris apsuptas laukų, sėkmingai naikinami netgi projektiniai bendruomenės želdiniai, vietoj to, kad būtų tinkamai prižiūrimi. Gal vertėtų rajono valdžiai išsiaiškinti, ką daro kairė ir dešinė, nes vieni kuria nieko negalvodami ir nemąstydami apie perspektyvą, o kiti sėkmingai naikina. Galutiniam rezultate švaistomos mūsų lėšos. Bet didžiausia bėda ta, kad nesitariama su gyventojais, bendruomenėmis, ignoruojamas jų savarankiškumas, iniciatyva, neskatinami žmonės būti kartu, džiaugtis mus supančia aplinka, jos grožiu, kurį kurtų ir saugotų patys su šeimomis. Juk pasodinęs medį, augi, leidi šaknis į tėviškės žemę kartu su juo. Ne betonai miestuose sukuria jaukumo jausmą, bet ten gyvenantys laimingi žmonės.

Eimutis VALIUKAS

 
Reklaminis skydelis