Noriu pasidalinti mintimis apie visiems žinomą situaciją, kai spaudžia nauji ir gražūs batai. Kiekvienas buvo patekęs bent kartą gyvenime į tokią situaciją, kai nusipirko  grožius batus ir kažkur su jais susiruošė. Apima džiugi nuotaika, kai tavo gražius batus pastebi ir giria tavo išvaizdą  – kiekvienas norime gerai atrodyti. Įpusėjus kelionei pajunti, kad batų grožis ne toks jau ir svarbus, nes maudžia kojas, pasijunta nepatogumas ir tavo veide atsiranda ne džiaugsmo, o kančios mimika. Norisi nusimesti ir eiti basomis. Bet vis dar sulauki pastabų dėl batų grožio, tai dar guodžia tave. Visiems žinoma situacija.

Panašiai ir su valdžia. Mano galva, valdžia yra gera tada, kai ji yra nepastebima ir, kaip tie patogūs, gražūs ir kokybiški batai, kurie nespaudžia, jiems nereikia dopingo pagyrų pavidale. Jei gera gyventi, tiesiog niekada nėra poreikio atkreipti dėmesio į gerus ar blogus darbus. Jei valdžia savo funkcijas atlieka kokybiškai ir savalaikiai, ji tiesiog yra ir nepastebima.

Skaitau visuomeninius tinklus,  laikraščius, ir viename jų akį rėžia kasdienės saldžios pagyros merui, o kelis jo „veidus“ viename puslapyje. „Ačiū, ačiū, ačiū“... Kodėl tik jam? Yra ir kitų žmonių, atliekančių įvairius darbus. Ekonomikos dėsnis sako: yra poreikis – visada bus pasiūla. Kokia gi ta „pasiūla“? Visi, kieno gerovė priklauso nuo biudžeto, kažkodėl lankstosi: „Ačiū, mere“? Kas tai - lindimas be muilo? Ar baimė dėl savo darbo vietos? Ar prievolė?..

Koks gi tas poreikis gauti „ačiū, mere“? Kiekvieną kartą įsitikinti, kad „batai gražūs, bet siaubingai spaudžia“... Neteko girdėti, kad meras būtų kažkaip pasikuklinęs ir atsisakęs to „lankstymosi“ ir triskart „ačiū“. Ar tai išduoda nepasitikėjimą savimi?  Ar padėka už darbus, kurie turi būti savaime daromi pagal priskirtas funkcijas, o daromi, deja, tik retkarčiais?

Taigi, brangieji, tik nuo mūsų priklauso ar turėsime gyvenimą su valdžia, kuri bus nepastebima kaip įkvepiamas oras, arba turėsime toliau susilenkdami trigubai dėkoti ir  už kiekvieną įkvėptą oro gurkšnį, kad nenutrauktų „oro padavimo“.

Raja KRUPENINA

Tarybos narė