Dar tik rugsėjo galas. Prisimindami pernykštį lietų ir potvynius daug kas nežinojo, kada šiemet sėti žiemkenčius. Tiesa, šiemet visi baiminosi ne drėgmės, o sausros, nes vasara dvelkiantys orai rudenį sulaikė lygiai trimis savaitėmis.

Tačiau gamta, atrodo, padarė savaip - javai sudygo, jų žalias jaukus kilimas jau susivėrė ir džiugina akį. Jeigu dabar palis, iki lapkričio gruodelio žiemkenčiai bus „lyg jūra“. Gal ir negerai, kad taip, nes žiemą ims ir iššus po sniegu, įsimes pelėsis...

Kažkada želmenyse ganydavo veršelius, avis ir taip vešlių želmenų problemą išspręsdavo. Dabar jų neturim, bet štai atskrido gulbės giesmininkės - žoliauja želmenyse, karpo sodrius lapelius. Nebijokite, jos daigų neišrauna, jų snapai aštrūs.

Jeigu niekas gulbėms netrukdys, jos čia bus ilgai. Patikėkite, ten, kur jos žoliauja, kitąmet javai augs „kaip mūras“, nes gulbės puikiai įvertino jų želmenis.

Selemonas PALTANAVIČIUS

2018-09-26