1914 m. birželį nušaunamas Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinis Fransas Ferdinandas. Tai buvo pretekstas pradėti karinius veiksmus. Rugpjūčio 1 d. Vokietija paskelbė karą Rusijai. Buvo tikimasi trumpo manevrinio karo, bet jis užsitęsė beveik puspenktų metų ir neapsiribojo vien tik Balkanais ir dalimi Europos, o virto pasauliniu, apimdamas Aziją ir net Afriką.

Vokietija, kariaudama dviem frontais – Vakarų (su Prancūzija) ir Rytų (su Rusija) – turėjo išskaidyti jėgas. Negalėdama pasiekti greitų pergalių, užima pozicijas, nes Rusija sustabdė puolimą. Mūsų krašte buvo įrengta Daugpilio-Ašmenos fronto linija. Vokiečiai varė vietinius gyventojus kasti apkasų ir įrenginėti inžinerinių tinklų. Buvo sukurta visa karinė infrastruktūra, turėjusi aprūpinti kariuomenę maistu, medikamentais, šaudmenimis. Adutiškyje veikė duonos kepykla, ligoninė, skalbykla, Daugpilyje pastatyta šaudmenų gamykla. Fronto linija tęsėsi apie 500 km, kurią kontroliavo Bavarų kavaleristai. Vokiečiai statė dzotus, bunkerius, betonuodami su armatūra, pasitelkdami tuometines technologijas. Rusijos kariai kasė apkasus, uždengdami medžių rąstais ir apipildami storu žemių sluoksniu.

Vietos gyventojai neįstengė vykdyti prievolių maistu, nes buvo rekvizuoti arkliai kariuomenės poreikiams, prasidėjo badmetis, siautėjo ligos, todėl kariai pavasarį prisidėjo prie sėjos darbų, nes suprato, jei neišgyvens gyventojai, tai nebus iš ko surinkti duoklių. 1917 m. Rusijoje kilo revoliucija, o daugelyje Europos valstybių, tai pat ir Vokietijoje, prasidėjo antikariniai judėjimai, nusilpo ekonomika. Vykstant poziciniam karui aktyvių kovos veiksmų nebuvo imtasi, nes vadai suprato, jei bus kovojama, tai pergalę kažkas pasieks tik su dideliais karių nuostoliais. Eiliniai kariai lankydavosi vieni pas kitus, užsimezgė draugiški santykiai, ateidavo į kaimus pasišokti, šnekėdavosi prie šulinių. Archyvuose yra nuotraukų, kuriose vokiečių kariai nusifotografavę kartu su rusų kariais. Karių pagrindinė vertybė – tai begalinis noras pasiekti taiką, draugystę, ir tai išsipildė 1918 m. kovo 3 d., kai pasirašyta Brest Litovsko taikos sutartis. Kariai, pasiilgę artimųjų ir žemės, patraukė į gimtus namus. Šis ilgas, varginantis, daug gyvybių nusinešęs karas paliko ir Adutiškio krašte savo žymes. Praėjus šimtmečiui Vokiečiai susidomėjo mūsų krašte išlikusiu jų tautiečių palikimu.

Rugsėjo 12 d Adutiškio miestelio bendruomenė priėmė svečius iš Vokietijos – Bundeswehr karininkų grupę. Susitikimo tema - pirmojo pasaulinio karo linijos fortifikacija, kariniai įtvirtinimai, karių kapinės. Svečiams patiko gerai išlikusi fronto linijos infrastruktūra, ryškios apkasų linijos, įspūdingi ir įvairios paskirties bunkeriai, kurių nėra išlikę netgi Vokietijoje .Didžiulio susidomėjimo sulaukė karių laidojimo vietos - kapinaitės miške, Kavaltiškės, Linkonių, Adutiškio kapinės. Svečiai tiesiog rankomis skleidė samanas, po kuriomis slėpėsi užrašai su karių vardais, pavardėm, kuopų numeriais, žūties datom. Paruošėme ir parodėme radinius, susijusius su pirmo pasaulinio karo tematika. Svečiams didelį įspūdį paliko susitikimas su svetinga Pamoliepio kaimo gyventoja Jane Umbražūniene, pakerėjo moteriškės paprastumas, draugiškumas, jos prisiminimai apie karą. Atlikę žvalgybą karininkai dėkojo už išsaugotas karių kapines, karinius objektus ir pažadėjo ateityje atvykti ir vykdyti tvarkymo ir paveldo išsaugojimo projektus. Dėkingi už organizuotą susitikimą Reginai Čiučiurkienei.

Eimutis VALIUKAS

Adutiškio miestelio bendruomenės pirmininkas

2018-09-22