Mes turime 415 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3849
mod_vvisit_counterŠią savaitę:20050
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:96080
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Kaip apsisaugoti nuo meningokokinės infekcijos pavojaus?

2012 m. kovo 3 d., šeštadienis Nr.18 (1161)

Lietuvoje kasmet nuo meningokokinės infekcijos miršta nuo 2 iki 10 įvairaus amžiaus pacientų. Šia klastinga liga serga tiek maži vaikai, jaunuoliai, tiek garbaus amžiaus žmonės. Pernai Vilniuje užregistruoti 33 tokie atvejai, 4 iš jų – baigėsi mirtimi. Vilniaus apskrityje pasitaikė 44 infekcijos atvejai, 5 ligoniai mirė.

Maždaug prieš 50 metų meningokokinės infekcijos protrūkiai būdavo fiksuojami kas 20–30 metų, vėliau intervalas sumažėjo iki 12 metų. Dabar protrūkiai pradėjo kartotis kas 5 metus. Medikai pastebi, kad meningokokinė infekcija dažnai renkasi sveikus jaunus organizmus. Daugiausia serga vaikai iki 5 metų, bet liga užklumpa ir paauglius bei jaunus žmones iki 25 metų.

Neseniai vėl visus sukrėtė žinia apie šios infekcijos sukeltą Grigiškių abiturientės mirtį. Apie meningokokinės infekcijos plitimo būdus, jos keliamus pavojus, apsisaugojimo priemones ir profilaktiką kalbamės su Vilniaus visuomenės sveikatos centro Švenčionių skyriaus vedėja Jolanta SAVICKIENE.

 

Meningokokinė infekcija – kas tai?

Meningokokinė infekcija – tai ūmi infekcinė liga, pasireiškianti įvairiomis formomis: nuo lengvo nazofaringito iki gyvybei pavojingiausių šios infekcijos pasireiškimo formų - sunkaus meningoencefalito arba žaibinio meningokokinio sepsio. Infekcija plinta oro lašeliniu būdu. Retesniais atvejais meningokokai sukelia plaučių uždegimą, sepsinį artritą, širdies raumens uždegimą ar akies junginės uždegimą.

Pagal sezoniškumą pastebėta, kad susirgimų meningokokine infekcija padaugėja žiemos – pavasario mėnesiais, tačiau šia liga galima užsikrėsti bet kuriuo metų laiku.

 

Kas sukelia šiuos susirgimus?

Ligos sukėlėją meningokoką (Neisseria meningitidis), savo išvaizda primenantį dvi kavos pupeles, 1887 m. atrado austrų gydytojas A.Veichselbaumas. Meningokokai dar skirstomi į serologines grupes. Didžiąją dalį susirgimų sukelia A, B ir C serogrupių meningokokai. Skirtingose vietovėse paplitusios skirtingos serologinės meningokokų grupės. Rytų Europoje, taip pat ir Lietuvoje, vyrauja B serogrupės meningokokai. Patekęs į nosiaryklę, ligos sukelėjas, esant palankiomis sąlygomis, dauginasi jos gleivinėje. Vienais atvejais jis sukelia tik katarinius reiškinius (slogą, gerklės skausmą), kitais – meningitą ir rečiau – sepsį.

 

Kaip plinta meningokokinė infekcija?

Oru ši bakterija nesklinda, meningokokinė infekcija plinta per seiles: kosint, čiaudint, valgant, geriant iš bendrų indų, dalijantis higienos priemonėmis, bučiuojantis. Bakterija paprastai laikosi žmogaus nosies ir nosiaryklės gleivinėje. Užsikrečiama nuo sergančio asmens ar sveiko bakterijų nešiotojo. Suaugusieji dažniausiai ir būna bakterijų nešiotojais. Infekcijos nešiotojas gali sloguoti, jausti gerklės perštėjimą, net neturėti temperatūros. Liga gali praeiti nesukėlusi didesnių rūpesčių. Manoma, kad apie 5-10 proc., o sergamumo meningokokine infekcija pakilimo metais net 20-30 proc. žmonių gali būti meningokokų nešiotojai. Tačiau gerokai pavojingesnis yra sergantis žmogus.

Ligos inkubacinis periodas trunka nuo dviejų iki dešimties dienų, dažniausiai keturias – šešias dienas. Žmogus gali užkrėsti kitus tol, kol jo nosiaryklėje yra meningokokų. Pradėjus gydymą antibakteriniais preparatas po 24 valandų jis tampa nebepavojingas kitiems.

Liga gali atsirasti vaikų ir jaunų žmonių kolektyvuose bei gausiose šeimose, gyvenančiose ankštuose, blogai vėdinamuose butuose. Susirgimai gripu ir kitos alinančios imunitetą peršalimo ligos sumažina organizmo atsparumą ir padidina tikimybę susirgti meningokokine infekcija. Susilpnėjus gleivinių barjerui, padidėja imlumas kitoms infekcijoms. Mažesni vaikai yra imlesni.

 

Pasibaigusių mirtimi susirgimų atvejai rodo, kad meningokokinę infekciją atpažinti sunku – kartais net medikams. Kokie meningokokinės infekcijos požymiai?

Vieniems infekcija gali pasireikšti paprasčiausia sloga, trumpalaikiu karščiavimu, kitiems gali išsivystyti pavojinga liga, sukelianti sunkių komplikacijų ar net mirtį.

Liga pasireiškia ūmiai: pakyla aukšta temperatūra, stipriai skauda galvą - tai būdinga kiekvienam sergančiajam įprasta ūmia viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Pirminis susirgimas prasideda nazofaringitu. Tuomet be kitų išvardintų ligos simptomų, atsiranda dar vienas labai svarbus ligos požymis - specifinis bėrimas mėlynėmis su kraujosruvomis, dažniausiai atsirandančiomis ant apatinės kūno dalies. Šį požymį būtina pastebėti kuo anksčiau.

Lengva ligos forma – galvos, gerklės skausmas, sloga, karščiavimas 37-38° C – gali pereiti į tipinę meningokokinės infekcijos formą, kai meningokokai patenka į kraują ir išplinta po visą organizmą. Pasiekę smegenų dangalus sukelia jų uždegimą. Mažiau nei vienam procentui užsikrėtusiųjų gali išsivystyti invazinės meningokokinės infekcijos formos - meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas) ir/ar meningokokcemija (kraujo užkrėtimas). Patekę į kraują meningokokai greit išplinta visame organizme ir sukelia bendrą intoksikaciją bei karščiavimą. Tuomet ligonį krečia šaltis, jis karščiuoja (39-40° C), skauda galvą, vemia, po 5-15 val. atsiranda specifinis bėrimas veido, liemens ir ypač sėdmenų, šlaunų, blauzdų srityse. Išryškėja meningito požymiai: sąmonės pritemimas, odos, raumenų jautrumas, stiprus reagavimas į šviesą, triukšmą, gali atsirasti traukulių ir kitų simptomų, kurie rodo smegenų dangalų pažeidimą. Pasireiškus panašiems požymiams, būtina skubiai kreiptis į gydytoją bet kuriuo paros metu.

 

Kodėl reikia skubėti?

Prasiskverbę į kraują, meningokokai ima labai audringai daugintis, žūti. Žūdami jie išskiria labai stiprius nuodus, kurie pažeidžia kraujagysles. Žaibinės meningokokinės infekcijos atveju organizme susidaro labai didelė toksinų koncentracija: jie užkemša smulkiąsias kraujagysles, inkstus, smegenis, sutrinka visa kraujotaka. Ant ligonio kūno bėrimas labai greitai plečiasi, susidaro didelės, tamsiai violetinės dėmės, galūnės tampa šaltos ir blyškiai melsvos, ligonis netenka sąmonės, išryškėja veido melsvumas. Ligonis, net ir jį gydant, miršta per kelias valandas dėl organų nepakankamumo. Dar kartą primename, kad žaibinės formos atveju būtina kuo skubiau kviesti greitąją pagalbą, nes kiekviena minutė gali kainuoti gyvybę.

 

Kaip gydoma meningokokinė infekcija?

Tik šeimos gydytojas gali įvertinti riziką ir paskirti reikalingas profilaktikos priemones ar gydymą. Jokiu būdu nerekomenduojama patiems gerti antibiotikų. Diagnozavus meningokokinę infekciją, pacientai hospitalizuojami, gydomi antibiotikų terapija, skiriamas simptominis gydymas (vaistais malšinamas galvos skausmas, mušama temperatūra ir kt.), kartais prireikia perpilti kraują. Patartina, paguldžius į ligoninę meningokokine infekcija sergantį žmogų, izoliuoti jį 24 valandoms nuo antibiotikų terapijos pradžios – taip nuo užsikrėtimo apsaugomi aplinkiniai. Su sergančiuoju aktyviai kontaktavusiems žmonėms patartina skirti chemoprofilaktiką, t.y. skirti specialius preparatus, padėsiančius sumažinti meningokokinės infekcijos riziką.

 

Ar yra kokios profilaktikos priemonės, skiepai, kas galėtų padėti išvengti šios grėsmingos infekcijos?

Specifinė meningokokinės infekcijos profilaktika (skiepai) Lietuvoje rekomenduojama tik asmenims, vykstantiems į didelės meningokokinės infekcijos rizikos šalis, kuriose meningokokinė infekcija pasireiškia protrūkiais, ar į šalis, kuriose reikalaujama būti pasiskiepijusiam nuo N. meningitidis C tipo, priimant į mokymo įstaigas. Šie skiepai gali apsaugoti tik nuo A ir C N. meningitidis tipų. Lietuvoje ir Europoje naudojamos vakcinos sudėtyje nėra meningokokinės infekcijos B serotipo, kuris dominuoja Lietuvoje.

Svarbiausia meningokokinės infekcijos profilaktikos priemonė – imuniteto stiprinimas, subalansuota ir pilnavertė mityba, grūdinimasis, kasdien bent po 2 valandas buvimas gryname ore, patalpų vėdinimas.

Svarbu žinoti, kad meningokoko sukėlėjas labai neatsparus aukštai temperatūrai, džiovinimui, šalčiui, todėl dezinfekcija esant šios ligos infekcijai neatliekama. Siekiant išvengti meningokokinės infekcijos, labai svarbu vėdinti patalpas bei valyti drėgnu būdu, nebūti arti ligonio, stebėti savo sveikatą, o susirgus iš karto kreiptis į gydytoją.

Asmenims, turėjusiems artimą sąlytį su ligoniu (šeimos nariams, suolo draugui) siūloma chemioprofilaktika, tai yra vienkartinė antibakterinių vaistų dozė, kurią paskiria sąlytį turėjusiam asmeniui jo šeimos gydytojas iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Taip pat rekomenduojama 10 dienų stebėti sveikatos būklę ir pasireiškus susirgimo užkrečiamąja liga simptomams, kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Siekiant išvengti šios grėsmingos infekcijos, pirmiausia rekomenduoju naudotis išvardytais profilaktiniais patarimais ir atidžiai stebėti savo organizmą.

Irena POŽĖLIENĖ

 
Reklaminis skydelis