Mes turime 120 svečius online

Apsilankymų šiandien:468
Apsilankymų vakar:1246
Apsilankymų šį mėn.:7982
Apsilankymų iš viso:1565638

Kaip aš raudoną Mėnulį gaudžiau

2018 m. rugpjūčio 1 d., trečiadienis Nr.56 (1780)

Ilgiausias pilnas Mėnulio užtemimas, pilnaties ir Marso priešprieša ir dar daug kitokių skambių pavadinimų prieš penktadienio, liepos 27 d., vakarą ir jau po vidurnakčio, liepos 28 d., vykusį pilną Mėnulio užtemimą buvo galima rasti žiniasklaidoje.

Deja, bet Dievulis ar Motinėlė Gamta nepagailėjo šį kartą norinčių stebėti ir fotografuoti Mėnulio užtemimą – debesys slinko vienas po kito, ir aš, galima sakyti, tik laimingo atsitiktinumo dėka pamačiau ir nufotografavau pilną Mėnulio užtemimą. Šį kartą jis nebuvo toks efektingas kaip 2015 m., kai pilnas Mėnulio užtemimas vyko esant hiperpilnačiai. Va, tada tai jautėsi tikra gamtos didybė, bet ir šį kartą vaizdelis buvo gražus, tik kad tas Mėnulis buvo nedidelis. Mačiau ir Marsą gerokai didesnį nei įprasta. Šiaip įdomu stebėti tuos šviesulius. Tokią akimirką nejučiomis pagalvoji, kaip jautėsi mūsų protėviai gilioje senovėje, kai dar nebuvo žinių apie užtemimus, žvaigždžių klajones... Matys, ta mistika sukeldavo nemažai baimės, o ir dabar tokie reiškiniai priverčia susimąstyti.

Algis JAKŠTAS