Mes turime 398 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:5175
mod_vvisit_counterŠią savaitę:21376
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:97406
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

ES Regionų politika: laikas patiems prisidėti prie savo gerovės kūrimo

2018 m. liepos 14 d., šeštadienis Nr.51 (1775)

Planuojama, kad naujajame finansiniame laikotarpyje keisis ES paramos santykis su savomis lėšomis – reikės prisidėti daugiau. Dabar ES parama sudaro 85 proc., o prisidėjimas savo lėšomis 15 proc. Bus ES parama 55 proc., savo lėšos 45 proc.

Grupė Lietuvos regioninės žiniasklaidos atstovų Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje kvietimu keletą dienų viešėjo Briuselyje. Vyko susitikimai Europos Parlamente, Europos Komisijoje bei kitose ES institucijose. Individualius susitikimus surengė Lietuvos išrinkti Europos Parlamento nariai Vilija Blinkevičiūtė, Laima Andrikienė ir Petras Auštrevičius. Dalykiniai pietūs vyko su Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato politikos pareigūnu Aurimu Andruliu, o dalykinės vakarienės pakvietė Europos Komisaras Vytenis Andriukaitis.

 

Nerimas dėl ateities

1952 metais įkurtos anglies ir plieno sąjungos, tapusios ES pirmtake, veikla ir vaidmuo pasaulyje ryškiai išaugo nuo 1985-1992 m., kai šioji virto ekonomine, pinigų ir politine sąjunga. Pasiekusi aukštą gyvenimo lygį ir išgyvenusi klestėjimo laikotarpį, šiuo metu Europos Sąjunga turi rimtų sunkumų. Įtempta geopolitinė situacija, netikėti iššūkiai gerokai pakeitė Briuselį, dar prieš keletą metą vadintą biurokratų (arba valdininkų) rojumi. Ramybė ir neskubrumas tarsi išgaravo. Šiandieną ES valdininkija priversta posėdžiauti po 12 val. per dieną ar net ilgiau, nes susiduria su rimtomis problemomis: valstybės narės nesutaria dėl ateinančio finansinio laikotarpio biudžeto, ką daryti su migrantais, kai kurios narės nenori laikytis bendrų taisyklių, o jeigu šių taisyklių nesilaikytų, sąjunga neveiktų. Įtampą kelia ir nesuprantama JAV prezidento pozicija. Žinoma, apie ES byrėjimą čia niekas net nekalba, nes visi supranta, kad drauge galima pasiekti žymiai daugiau. Nepaisant to, šiuo metu nuo iššūkių Briuselyje „karšta“...

 

Kaip pasiskirsto ES valdžia?

Žurnalistus pakvietusi į Briuselį Europos Komisija yra Europos Sąjungos balsas. Europos parlamentas, kurio narius renkame penkeriems metams, yra liaudies balsas, ES Taryba yra valstybių narių balsas. Darnus šių institucijų darbas valdo Europos Sąjungą, stengiasi užbėgti krizėms už akių, analizuoja, kokia galima infliacija, kiek galima skolintis ir t.t.

 

Ką davė Lietuvai ES?

Nuo Lietuvos įstojimo į ES (2004 m.) prabėgo aštuoniolika metų. Ką Lietuvai davė narystė ES, rašėme trečiadienį. Labai nesiplečiant galima pasakyti vienu žodžiu – daug, ypač žemdirbiams, kuriuos jau įpratome vadinti ūkininkais. Yra įvairių ES paramos programų ir stambiems ūkininkams, ir smulkiesiems. Daugelis jų pripažįsta: „Gyvename gerai“. Yra ir tokių, kurie skundžiasi, kad išmokos vis dar mažesnės, negu, pavyzdžiui, Prancūzijoje.

Geriausiai kalba skaičiai: Lietuva apytiksliai sumoka apie 3 mlrd. eurų per metus, o gauna įvairių išmokų bei paramos formomis – per 13 mlrd. eurų. Tokių išmokų Lietuva ir kitos, daugiau paramos gaunančios, negu į ES biudžetą sumokančios, šalys reikalauja ir ateityje.

2017 m. bendras ES biudžetas buvo 158 mlrd. eurų. Pagrindiniai įnašai surenkami iš valstybių narių mokesčių (70 proc.), likusieji surenkami per Muitų sąjungą, iš baudų, muitų ir kt. Jau kitų metų pradžioje (kovo 29 d.) ES laukia nemenkas sukrėtimas – neatmetama, kad Didžioji Britanija gali išstoti ir nesusiderėjusi dėl sąlygų bei nesumokėjusi iš jos reikalaujamų „skyrybų“ milijardų... Gerai pažįstantys Britanijos politinį elitą asmenys nepuoselėja vilčių, kad anglai dar gali persigalvoti ir likti ES. „Jeigu britai pasakė, kad išstos, vadinasi, jie tą ir padarys“, - užtikrintai teigė šaltinis ES institucijose.

 

Regionų politika ir paramos pokyčiai

Čia vėl labai iškalbingi skaičiai: 75 proc. visų viešųjų investicijų sudaro ES paramos lėšos. Kelių rekonstrukcija, švietimo, kultūros ir gydymo įstaigų atnaujinimas vyksta tik šių investicijų dėka. Briuselyje konstatuojama, kad Lietuva savo kasdienes funkcijas finansuoja ES lėšomis.

Naujuoju periodu viskas gerokai keisis. Dėl daug ko dar diskutuojama, bet dėl kai kurių dalykų jau sutarta. Pirmiausia keičiasi investicijų kryptis. Vaizdžiai kalbant, judama nuo asfalto link inovacijų, kurios sukuria didesnę pridėtinę vertę. Pasirodo, net iš Briuselio matyti, kiek betikslių lėšų sukišta į asfaltą ir grindinį, kuriuo nėra kam vaikščioti. Vietos valdžios prirengė daugybę betikslių projektų vien tam, kad ĮSISAVINTŲ paramos lėšas. Naujajame finansiniame periode net žodis „įsisavinti“ bus išguitas, jį keičia atsakingesnis terminas „investuoti“, nors kol kas dar patys aukšti valdininkai painiojasi ir patys save taiso. Vis išsprūsta tas senasis „įsisavinti“, beje, jie neatmeta ir to, kad realiai, matyt, pasitaikė ir pasisavinti...

ES parama ir toliau bus skiriama visiems regionams, ne tik skurdžiausiems, bet „liūto dalis“ - 75 proc. visos paramos lėšų eis būtent į skurdžiausius regionus, o turtingesnius – tik simboliškai. Parama bus orientuota į išmanesnę Europą, aplinkosaugą, apjungtą Europą. Pastaroji kryptis reiškia bendrai išvystytą transportą, geresnį susisiekimą tarp šalių, skaitmenizaciją. Didelės lėšos bus skiriamos socialiniams dalykams - darbo rinkos adekvatumui ir visokeriopai pagalbai netekus darbo, socialinio draudimo sistemos gerinimui. Dar vienas siekis – Europa arčiau piliečio, o tai reiškia, bus stiprinama vietos veiklos grupių, savivaldos veikla, vietos strategijų kūrimas.

Keisis ES paramos ir savo lėšų santykis - laikas patiems prisidėti prie savo gerovės, nes kol kas įmokėjusi į ES biudžetą 1 eurą, Lietuva iš jo gauna daugiau kaip 4 eurus.

 

Iš pirmų lūpų

Susitikimuose su visais trimis europarlamentarais iš Lietuvos iš pirmų lūpų išgirdome daug įdomių dalykų: apie užsienio rinkos politiką, Brexit‘ą. Kol kas dar visiškai neaišku, kaip viskas klostysis ES po Didžiosios Britanijos išstojimo ir kuo reikės „užlopyti“, kaip kalbama, 60 milijardų eurų finansinę „skylę“. Lietuvoje mažai kalbama apie Kinijos ekspansiją į Europą bei siekius iki 2050 metų tapti dominuojančia pasaulio valstybe, nors kinai labai aktyviai domisi ir Lietuva, ypač Klaipėdos uostu. Ne pienas ar mėsa iš Lietuvos juos domina...

Europos Parlamente nepalankiai vertinami JAV prezidento veiksmai, dėl kurių tiesiog akyse eižėja Europos Sąjungos ryšiai (bent jau prekybiniai - tikrai) su Amerika. Kol valdžios elitas gąsdina žmones Rusijos grėsme, panašu, kad Europai kur kas didesnė grėsmė kyla iš Nigerijos. Prognozuojama kad iki 2050 metų šioje varganoje Afrikos valstybėje gyvens daugiau gyventojų nei visoje Europoje, todėl nesenkantis pabėgėlių srautas beveik garantuotas.

2050-ieji dar tolokai, bet ruoštis jiems reikia, o štai šių dienų aktualija – skurdas – nepasiduoda. Gaila, bet jis kamuoja net vaikus. 24 mln. vaikų Europoje gyvena skurde. Todėl vienas iš ES politikos prioritetų – socialinė politika, parama šeimai.

Lietuvos žurnalistų susitikimuose Briuselyje buvo kalbėta ir apie skiriamą padidintą dėmesį ES sienų apsaugai, pasienių tarnybų finansavimui, migracijos projektams, skirtiems pabėgėlių problemoms spręsti ir kt. Pabėgėlių klausimas išlieka labai opus ir sunkiai sprendžiamas.

 

Netikros naujienos – Europa susizgribo

Viena įdomiausių sričių žurnalistams – propagandinė politika, vadinamosios netikros naujienos, „nešvarūs“ žiniasklaidos metodai ir jų įtaka žmonių mąstymui bei elgesiui, o iš tiesų – gyvenimui. Apie kovą su jomis išgirdome lankydamiesi Lietuvos nuolatinėje atstovybėje.

Iki šiol buvusi labai patikli, Europa pamažu ima suvokti, kad šiuos dalykus reikia rimtai vertinti ir visomis įmanomomis priemonėmis kovoti su skleidžiamu melu.

Įdomu, kad Lietuva išlieka vienintele ES valstybe, neturinčia nė vieno ES institucijose akredituoto žurnalisto. Su propaganda kovoja tik atstovybės darbuotojai.

 

Nors vizito dienotvarkė buvo labai įtempta, liko šiek tiek laiko aplankyti Briuselio įžymybes, susipažinti ir su senosios Europos istorija. Delegacija lankėsi Europos istorijos muziejuje.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ

 
Reklaminis skydelis