Prieš 120 metų, 1898 metais, Švenčionyse mecenatų, parapijiečių bei statyboms vadovavusių kunigų pastangomis buvo baigta statyti didelė, parapijos poreikius atitinkanti mūrinė bažnyčia. Naujos bažnyčios erdvės iš tiesų įspūdingos: ilgis – 50 m, plotis – 25 m, vidinės navos aukštis – 13 m, šoninių navų – 7 m, navas skyrė pilioriai, po 5 kiekvienoje pusėje. Įspūdingai atrodo ne tik centrinis, bet ir šoniniai altoriai. Net dvi dienas, birželio 30 d. 17 val. ir liepos 1 d. 12 val., vyks pamaldos, skirtos dabartinės bažnyčios 120 metų sukakčiai. Tokia būtų trumpa šio straipsnio įžanga, nes ši bažnyčia neatsirado tuščioje vietoje, o buvo pastatyta ten, kur net penkis amžius stovėjo kitos.

Švenčionių parapijai – 604 m.

Švenčionių Visų Šventųjų parapija – viena seniausių Lietuvoje ir po metų galės paminėti 605 m. sukaktį. Nors nėra išlikusių fundavimo dokumentų, bet net keliuose dokumentuose – Visuotinėje lenkiškoje enciklopedijoje, Bostone išleistoje Lietuvių enciklopedijoje ir Lietuvos TSR enciklopedijoje – be išlygų nurodoma, kad 1414 m. Švenčionių bažnyčią fundavo Vytautas Aleksandras (LDK Didysis kunigaikštis Vytautas buvo pakrikštytas Aleksandru). Ir čia, matyt, nebūtų nieko nuostabaus, nes, kaip rašoma istoriniuose šaltiniuose, Švenčionyse buvo Vytauto Didžiojo dvaras, čia jis atvykdavo ir medžioti. Gal kažkur buvo ar ir yra dokumentas, kuriuo remiantis mano minėti šaltiniai nurodo Švenčionių Visų Šventųjų parapijos ir pirmosios Vytauto Didžiojo laikus siekiančios bažnyčios ar bažnytėlės įkūrimo ir pastatymo data 1414 m. O tai, kad po šimto metų, t.y. šešioliktojo amžiaus pradžioje parapija sėkmingai gyvavo, įrodo 1510 m. vieno solidžiausių fundatorių Butrimo Nemirovičiaus (jo portretą galima išvysti Nalšios muziejuje) dovanojimai ir 1514 m. sausio 26 d. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Žygimanto Senojo privilegija, kuria kaip manoma Švenčionių parapijos įsteigimo 100-ųjų metinių proga jis ne tik patvirtino Vytauto Didžiojo ir Kazimiero Jogailaičio fundacijas Švenčionių parapijai, bet ir suteikė nemažai naujų.

Kažkada didžiulę teritoriją užėmusios Švenčionių parapijos dabartinė teritorija nusistovėjo nuo XX amžiaus pradžios, kai buvo atskirta Švenčionėlių parapija ir Ceikinių filija. Ne tik parapijos teritorija susitraukė, bet ir parapijiečių skaičius sumažėjo kelis kartus, nes 1901 m. buvo net 16 tūkst. 830 parapijiečių, o dabar nė 4 tūkst. nesiekia...

Reikėjo naujos didelės bažnyčios

Nėra jokių išlikusių dokumentų, kiek ilgai išstovėjo Vytauto Didžiojo ar jo nurodymu pastatyta pirmoji medinė Švenčionių bažnyčia. Istorikas Jonas Juodagalvis knygoje „Švenčionys: dvaras – miestelis – miestas“ ir Sigitas Bukėnas savo diplominiame darbe daro prielaidą, kad Vytauto laikais statyta bažnyčia išstovėjo apie 200 metų. 1634-1638 m. bažnyčia buvo rekonstruota, ar net pastatyta nauja, nes 1638 m. ją konsekravo Vilniaus vyskupas Abraomas Vaina. Bažnyčia buvo apie 20 m ilgio ir virš 10 m pločio, vėliau pristačius dvi zakristijas Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčia įgijo kryžiaus formą. Įvairiuose šaltiniuose rašoma, kad Švenčionių bažnyčia buvo perstatoma, o gal ir statoma nauja 1743 m., 1816 m., 1853 m. Visos jos buvo palyginus nedidelės ir netenkino didelės ir gausios parapijos poreikių, nes, tarkim, 1875 metais Švenčionių parapijoje buvo 12 tūkst. 14, 1880 m. – 13 tūkst. 88, o 1901 m. – net 16 tūkst. 830 parapijiečių, tad reikėjo naujos didelės bažnyčios. 1889 m. buvo suprojektuota nauja mūrinė bažnyčia. Pastatyti naują didelę bažnyčią net ir didelei parapijai – nelengvas uždavinys, o kur dar carinės Rusijos valdžios suvaržymai. Statybai organizuoti buvo sudarytas komitetas, kuriam vadovavo carinės Rusijos armijos atsargos generolas leitenantas Kazimieras Čechavičius, bet ir jam su carinės valdžios valdininkais ne visada pavykdavo susitarti, ne kartą teko keisti pirminį projektą, atsisakyti puošnios išorės (juk negalėjo katalikų bažnyčia puošnumu konkuruoti su stačiatikių cerkve). Ir visgi nepaisant visų kliūčių 1898 metais nauja mūrinė bažnyčia buvo baigta, ją 1900 m. gegužės 16 d. per Sekmines konsekravo Vilniaus vyskupas Steponas Aleksandras Žvėravičius, bet ir po pašventinimo bažnyčia ir toliau buvo puošiama bei gražinama. Generolas Kazimieras Čechavičius netik vadovavo bažnyčios statybos komitetui, bet ir pats skyrė nemažai lėšų. Jo lėšomis buvo įrengta presbiterija ir pastatytas centrinis altorius. Jis bažnyčiai paaukojo monstrancijų, taurių, sidabrinių sietynų, čerpių stogą perdengė skarda. Dėkingi parapijiečiai bažnyčioje pastatė mecenato biustą, kuris stovi iki šiol. Kazimieras Čechavičius mirė 1923 m. ir palaidotas kapinaitėse netoli Poguliankos.

Generolo brolis Stanislovas Čechavičius savo lėšomis 1914 m. kairiojoje navoje įrengė altorių su Šv. Pranciškaus ir Šv. Stanislovo paveikslais. Turtingas parapijietis Mikalojus Petkevičius fundavo savo patrono Šv. Mikalojaus altorių ir sietynus, klebonas Jurgis Mačiulskis įrengė vargonų meistro Martyno Masalskio pagamintus vargonus. Ruošiantis švęsti bažnyčios šimtmetį buvo vykdomi remonto ir atnaujinimo darbai, kuriuos pradėjo klebonas Marijonas Savickas, o užbaigė klebonas Vidmantas Rudokas. Klebonas Vidas Smagurauskas sutvarkė šventorių. Dabartinis klebonas Medardas Čeponis bažnyčioje įrengė koplyčią, kurioje aukojamos šv. Mišios šaltuoju metų laiku, kai susirenka nedaug tikinčiųjų.

Per 120 metų klebonavo 23 kunigai

Bet bažnyčia tiek be parapijiečių, tiek be kunigų būtų tik bedvasis pastatas, o didžiausias krūvis tenka parapijos klebonams.

Per daugiau nei 600 m. siekiančią Švenčionių Visų Šventųjų parapijos istoriją čia klebonų pareigas ėjo dešimtys kunigų. Priminsiu tuos, kurie klebonavo naujojoje Bažnyčioje per 120 metų nuo jos pastatymo.

Ant parapijos klebono dekano kunigo Mozės Jusevičiaus pečių gulė naujos bažnyčios statybos rūpesčiai. Nors bažnyčios statybai tiesiogiai vadovavo kunigas Povilas Kolas. Jo įsakymu aplinkinių vietovių valstiečiai vežė bažnyčiai reikalingas medžiagas. Klebono rūpesčiu bažnyčia buvo puošiama. Kunigas Mozė Jusevičius (Jusys) gimė apie 1830 metus. Baigęs Vilniaus kunigų seminariją 1854 m. buvo įšventintas į kunigus. Švenčionių Visų Šventųjų parapijai vadovavo nuo 1872 iki 1903 m., t. y. 35 metus. Mirė 1903 m. palaidotas Švenčionių katalikų kapinėse ant kalnelio, kur ilsisi ir dar 7 kunigai.

Antras naujoje bažnyčioje klebonavęs kunigas buvo garbės kanauninkas Jonas Burba. Tai buvo šviesi asmenybė, palikusi ryškų pėdsaką ne tik Švenčionių krašte. Visur, kur jis kunigavo, gaivino lietuvybę. Matyt, ir jo pastangų dėka nesulenkėjo Tverečiaus, Daugėliškio ir kitų parapijų žmonės. Jo pastatyta bažnyčia N.Daugėliškyje stovi iki šiol. Kas žino, jei ne Švenčionių dekano Jono Burbos pastangos, ar būtume turėję Švenčionėlių parapiją ir pirmąją bažnyčią...

Gimė garbės kanauninkas Jonas Burba 1848 m., mokėsi Švenčionių gimnazijoje. Baigęs Vilniaus kunigų seminariją 1878 m. buvo įšventintas į kunigus. Švenčionių parapijai vadovavo 1903-1908 m. Čia gaivino lietuvybę, buvo puikus pamokslininkas, kovojo su girtuoklyste. Mirė 1915 m., palaidotas Kaltanėnų kapinėse.

1908-1912 m. parapijai vadovavo klebonas dekanas Jurgis Mačiulis. Gimė jis 1863 m. Kalviuose, Veliuonos parapijoje. Už lietuvybės skleidimą kunigas Jurgis Mačiulis buvo keliamas iš parapijos į parapiją, nemažai laiko kunigavo Gudijoje. 1908 m. buvo paskirtas Švenčionių parapijos klebonu. Kaip jau minėjau, jo pastangomis buvo įrengti Švenčionių bažnyčios vargonai. Už stačiatikių priėmimą į katalikus jam buvo iškelta byla, bet buvo išteisintas. Trečiūnų ir Rinkėnų kaimuose įsteigė slaptas lietuviškas mokyklas. Už tai vėl buvo perkeltas į Gudiją. Mirė 1915 m., turėdamas 52 metus, palaidotas Zadzievo (Baltarusija) bažnyčios šventoriuje.

1912-1923 m. Švenčionių parapijai vadovavo kunigas klebonas dekanas Justinas Petronis, kuris su Zigmu Žemaičiu rūpinosi lietuvių gimnazijos steigimu, globojo lietuvių našlaičių prieglaudą, vadovavo „Ryto“ draugijai. Jo rūpesčiu 1914 m. pastatyti mediniai dviejų aukštų parapijos namai su sale, kuriuose iš pradžių glaudėsi ir lietuvių gimnazija. Mirė kunigas 1927 m., palaidotas N.Daugėliškio bažnyčios šventoriuje.

1923-1924 m. Švenčionių bažnyčios administratoriumi buvo kunigas Jonas Romelis (1898-1970 m.). Palaidotas Akmenynės (Šalčininkų r.) bažnyčios šventoriuje.

1924-1928 m. parapijai ir dekanatui vadovavo kun. Nikodemas Vaišutis (1881-1951). Į kunigus įšventintas 1906 m., dirbo vikaru ir klebonu daugelyje parapijų. Švenčionyse sutvarkė bažnyčios aplinką, šventorių, jo tvorą uždengė cemento stogeliu. Bažnyčioje reikalavo lietuvių kalbos teisių, buvo ryškus Švenčionių krašto švietėjas. Palaidotas Palūšės bažnyčios šventoriuje.

1928-1932 m. parapijai ir dekanatui vadovavo kunigas Petras Mankauskas (Mankus). Jis kurijai parašė išsamią parapijos apžvalgą. Nuo 1932 m. iki mirties 1953 m. klebonavo Rimšėje. Ten, bažnyčios šventoriuje, ir palaidotas.

1932-1939 m. klebonu buvo kunigas Juozas Dubietis, gimęs 1885 m. Į kunigus jis buvo įšventintas 1909 m. Klebonaudamas Švenčionyse nuliedino bažnyčiai du didžiulius varpus, nes per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai bažnyčios varpus konfiskavo. Palaidojimo vieta nežinoma.

1939-1941 m. parapijos klebonu buvo kunigas Patras Žarnauskas. Į kunigus jis buvo įšventintas 1915 m., palaidojimo vieta nežinoma.

1941-1945 m. ( II pasaulinio karo metais) Švenčionių parapijai vadovavo kunigas Petras Budra. Į kunigus įšventintas 1902 m.

1945-1949 m. parapijos klebonu ir dekanu buvo Vladas Gimžauskas. Gimė jis 1911 m. sulenkėjusioje Ignalinos geležinkeliečių šeimoje. Į kunigus įšventintas 1937 m. Apie 1940 m. tapo aktyviu lietuvybės apaštalu. Už jaunimo auklėjimą, nesutampantį su sovietinių okupantų ideologija 1949 m. buvo ištremtas į Sibirą. Grįžęs iš tremties dirbo N.Vilnios Šv. Kazimiero parapijoje. Čia ir mirė 1967 m., palaidotas parapijos kapinėse.

1949-1960 m. Švenčionių parapijai vadovavo kunigas Algirdas Kazimieras Gutauskas (1921-2004). Į kunigus įšventintas 1945 m. Mirė 2004 m., palaidotas Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) bažnyčios šventoriuje.

1961-1962 m. parapijai vadovavo kunigas Juozas Vaičiūnas, žinomo poeto Petro Vaičiūno brolis. Tai buvo senyvo amžiaus, malonaus būdo klebonas. Mirė 1962 m. Švenčionyse. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.

1962-1967 m. parapijos klebonu buvo kunigas Vaclovas Aliulis (1921-2017), kuris Švenčionių parapijos archyve paliko plačią parapijos ir bažnyčios istorijos apybraižą. Palaidotas Alytaus r. Santaikos kapinėse.

1967-1972 m. parapijos klebonu buvo kunigas Jonas Kukta (1906-1993). Tai buvo nuoširdus, paprastas, parapijiečių mylimas sielų ganytojas, palikęs ryškų pėdsaką parapijos ir bažnyčios istorijoje. Mirė 1993 m., palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse Jėzuitams skirtame kapų kampelyje.

1972-1981 m. Švenčionių parapijos klebonu buvo kunigas Kazimieras Valeikis (1917-2010). Šis žmogus iki kunigystės įšventinimo nuėjo ilgą kelią, nes tik 1960 m. vyskupas Julijonas Steponavičius jį įšventino į kunigus.

1981-1993 m. Švenčionių parapijos klebonu ir dekanu buvo kupinas šypsenos ir sąmojo kunigas Albertas Ulickas (1919-2009). Į kunigus įšventintas 1945 m. kunigavo įvairiose parapijose. Prisimenu interviu su juo, kai gerb. kunigas Albertas Ulickas jau klebonavo Palūšėje. Beje, Palūšės bažnyčios tvarkymui jis paaukojo ir iš JAV gauto palikimo pinigus. Palaidotas Palūšės bažnyčios šventoriuje.

1997-2005 m. klebonu buvo kunigas Vidmantas Rudokas, užbaigęs bažnyčios remonto darbus. Šiuo metu Vidmantas Rudokas yra Visagino parapijos klebonas.

2005-2014 m. Švenčionių parapijai ir dekanatui vadovavo kunigas Vidas Smagurauskas, kuris dėjo nemažai pastangų tvarkant bažnyčios aplinką, bažnyčiai priklausančių pastatų sutvarkymui. Šiuo metu kunigas Vidas Smagurauskas yra Ignalinos dekanato dekanas ir parapijos klebonas.

Nuo 2014 m. Švenčionių Visų Šventųjų parapijai ir Švenčionių dekanatui vadovauja kunigas Medardas Čeponis, kuris prieš bažnyčios jubiliejų surinko daug įdomios medžiagos apie buvusius per 120 metų klebonus. Ši medžiaga panaudota ir ruošiant šį straipsnį. Vikaro pareigas Švenčionių parapijoje šiuo metu atlieka kunigas Marijan Apriško.

Štai toks pasakojimas apie Švenčionių Visų Šventųjų parapiją, 120 metų mininčios naujosios bažnyčios istoriją ir parapijai vadovavusius kunigus. O liepos 1 d. 12 val. bus ne tik aukojamos šv. Mišios, skirtos bažnyčios 120 m. sukakčiai, bet bus pašventintas kryžius, pastatytas šventoriuje čia tarnavusiems klebonams atminti.

Algis JAKŠTAS