Mes turime 198 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4696
mod_vvisit_counterŠią savaitę:26800
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:32572

Apie mus, mūsų priimamus sprendimus ir mūsų elgesį

2018 m. birželio 20 d., trečiadienis Nr.45 (1769)

Svarbus patarimas kitam žmogui – neskubėk! Žinoma, yra dalykų, kur negalima neskubėti. Pavyzdžiui, matai, kad ant tavęs užvažiuos automobilis – skubėk pasitraukti į šalį. Tačiau daugiausia nemalonumų žmonės turi tais atvejais, kada jie dėl savo temperamento, išsiauklėjimo ar tiesiog – nesugebėjimo suvaldyti save, priima skubotus ir neteisingus sprendimus. Susilaikyti nuo veiksmų, kuriuos padiktuoja pirmas pojūtis ar pirma mintis (pirmas įspūdis), reikia todėl, kad tokie veiksmai gali būti nuostolingi, katastrofiški, amoralūs ir net nusikalstami.

Norinčiam susidoroti su savo skubėjimu, siūlau pradėti neskubėti ne visais atvejais, o pradžiai - tik susidarant nuomonę apie kitą žmogų. Svarbiausia šiuo požiūriu – neskubėk ką nors teisti. Ar tai reiškia, kad ko nors neteisdamas, tu jau neturėsi savo nuomonės apie tą žmogų? Žinoma, kad turėsi, tačiau tą tavo nuomonę nebūtina čia pat išsakyti. Dažnai būna ir taip, kad anksčiau susidarytą nuomonę tenka keisti. Jei toji tavo ankstesnė nuomonė nebuvo išsakyta, tai tavo santykiai su tuo žmogumi išliks tokie, kokie jie buvo visą laiką, o gal net ir pagerės, kai tik tu pastebėsi, kad tas žmogus yra geresnis, negu tu manei. Tačiau, jei tu savo pirmą neigiamą ir klaidingą įspūdį esi jau pagarsinęs, labai tikėtina, kad santykių su tuo žmogumi nepagerinsi ir patirsi tam tikros rūšies nuostolį – prarasi žmogų, galėjusį tapti tau palankiu.

Veikdamas skubotai, žmogus paprastai „kerta iš peties“, arba kaip sakoma – „paskui save užtrekia duris“, kurias vėliau atidaryti dažnai būna jau neįmanoma. Žinoma, galima bandyti atlikti kokius nors „švelninančius“ veiksmus, tačiau sugrįžti į ankstesnę būseną, manau, nepavyks. Kitaip tariant, jei ir suklijuosi sudaužytą lėkštę, valgydamas vis tiek matysi, kad toji lėkštė yra suskilusi.

Esu pastebėjęs, kad kai kurie asmenys ne tik nebando kaip nors suvaldyti savo ūmaus būdo, o atvirkščiai – tą demonstruoja, manydami, kad tuo savo „ūmumu“ kitus gali priversti elgtis jiems norima linkme. Tačiau tokios jų viltys pasiteisina tik kai kada. Nepasiteisina jos visais tais atvejais, kada pusiausvyrą praradęs žmogus susiduria su ramiu ir apsisprendusiu žmogumi, iš anksto žinančiu, kaip jis turi veikti. Jei ramiai besielgiantis žmogus žino, kas jam yra priimtina, o kas ne, jo elgesio iš esmės negali paveikti kieno nors neišbalansuotas poelgis. Apsisprendusiam žmogui paprastai netenka ką nors „staigiai“ sugalvoti: jis kiekvieną savo naują veiksmą tik staigiai „įveda“ į tą kelią, kuriuo jis jau labai seniai eina. Žinoma, tai nereiškia, kad ramus žmogus kiekvienu momentu turi paruoštą atsakymą į kiekvieną gyvenimišką klausimą, kad jam visada viskas būna aišku ir kad jis niekada nesusiduria su kokiomis nors problemomis.

Algimantas MILAŠIUS