Mes turime 225 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3123
mod_vvisit_counterŠią savaitę:17122
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:64448
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:116150

Miškų saugumas – mūsų rankose

2018 m. birželio 20 d., trečiadienis Nr.45 (1769)

Įsibėgėjus vasariškiems orams, žmonės vis dažniau renkasi poilsį gamtoje. Tačiau tai neišvengiamai susiję ir su padidėjusiu gaisringumu miškuose, kuris šiemet ugniagesiams tapo tikru galvos skausmu. Tad metas prisiminti, dėl kokių priežasčių miškuose dažniausiai kyla gaisrai bei kaip kiekvienas turėtume saugiai elgtis gamtoje.

Neįprastai gerais orais pasižymėjęs ir krituliais nelepinęs pavasaris bei vėjuoti orai šiemet išaugino miškų gaisringumo rodiklį. Per pirmuosius penkis metų mėnesius gaisrų miškuose užfiksuota jau 142, o tai aštuoniais atvejais daugiau nei per visus praėjusius metus.

 

90 proc. gaisrų – sukelti žmogaus

Ugnis šiemet jau išdegino daugiau nei 120 ha miško bei miško paklotės. Nors didžiosios įvykių dalies priežastys dar tiriamos, kaip ir kasmet „lyderiauja“ neatsargus žmogaus elgesys. Tik 10 proc. miškų gaisrų kyla dėl gamtos reiškinių, o 90 proc. – žmonių elgesio padariniai. Tikslias miškų gaisrų priežastis nustatyti daugeliu atvejų yra gana sunku. Ankstyvą pavasarį jie dažniausiai kyla deginant pernykštę žolę. Tuo tarpu prasidėjus miško gėrybių rinkimui – dėl neatsargiai žmonių numestų nuorūkų. Gaisrus sukelia ir laužus kūrenantys poilsiautojai.

Remiantis pastarųjų penkerių metų statistikos duomenimis, daugiausia gaisrų kyla balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais. Ilgalaikės sausros metu miškas gali užsidegti ir savaime, bet tokie neatsargūs miško lankytojų veiksmai, kaip netinkamai prižiūrimi ar palikti laužai ir šiukšlės, žolės deginimas, rūkančiųjų neapdairumas – bene pagrindinės priežastys, sukeliančios gaisrus.

Ne dėl žmogaus kaltės miškų gaisrai gali kilti nuo žaibo iškrovų, trumpų sujungimų elektros linijose ar kitų išorinių priežasčių. Šiems veiksniams įtakos daryti negalime, tačiau verta prisiminti pagrindines žmonių atsargaus elgesio gamtoje taisykles, kad savo rankomis ne tik nepadarytume gamtai žalos, bet ir, kiek galime, ją apsaugotume.

 

Atsakingai prižiūrėkite laužavietes

Ypač didelį pavojų miškams kelia deginami laužai, bet, kaip bebūtų, dabar pats grilio sezono įkarštis. Turbūt neverta net kalbėti, jog laužą miške kūrenti galima tik tam specialiai skirtose vietose jį atidžiai prižiūrint. Taip pat, derėtų pasirūpinti, kad arti laužavietės nebūtų sausos žolės, medžių, durpingo grunto ar kitokių degių medžiagų.

Didžiausia bėda ta, kad neretai išvykdami žmonės palieka laužą tikėdamiesi, kad jis užges savaime. Tačiau čia reikia įvertinti tai, kad, pavyzdžiui, sausros metu miškams užtenka kibirkšties, kad išdegtų dešimtys ar net šimtai hektarų. Todėl išvykdami iš poilsiavietės, laužą užgesinkite užpildami žemėmis ar vandeniu, kol jis visiškai nustos rusenti, o esant sausam ir karštam orui, deginti laužų miškuose apskritai neleidžiama.

 

Rūkančiųjų keliamas pavojus ir kaip jį eliminuoti

Įvertinti, kada gaisras kilo dėl neatsargiai numestos nuorūkos yra labai sudėtinga, o sukontroliuoti ar išaiškinti ją miške numetusį pažeidėją – beveik neįmanoma. Taigi, dėl numestų nuorūkų kilę gaisrai priskiriami prie neatsargaus žmogaus elgesio.

Miške gausu sausos žolės, spyglių, dervingų medžių šakelių, sausų samanų, kurios užsiliepsnojusios dega labai greitai. Todėl nuorūką, degtuką ar kitą liepsnos šaltinį būtina užgesinti itin atidžiai.

Ugniagesiai gelbėtojai kol kas neužfiksavo gaisrų atvejų, kilusių dėl kaitinamo tabako įrenginių ar elektroninių cigarečių, kurias šiandien rūkantieji renkasi vis dažniau. Tad galima teigti, kad šios inovatyvios alternatyvos įprastiems tabako gaminiams, vertinant iš daromos žalos gamtai pusės, yra saugesnės, mat jas panaudojus nelieka smilkstančių nuorūkų. Tikėtina, kad joms ir toliau populiarėjant, miško gaisrų, bent jau dėl šios priežasties, sumažės.

 

Gaisrai gali kilti dėl šiukšlių

Tai, kad numestos konservų dėžutės miške dūlėja iki 90 metų, plastiko pakuotės – nuo 80 iki 200, o stikliniai buteliai – 900 metų yra atskira kalba. Tačiau šiukšlės taip pat gali būti kilusio gaisro kaltininkės. Dar mokyklose visi išmokstame, kad savaiminį liepsnos atsiradimą gali sukelti paprasčiausia stiklo šukė. Ką jau kalbėti, kad ant išsausėjusios miško paklotės labai greitai įsiplieskia ugnis. Tad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad po savęs gamtoje nepaliktume atliekų ir juo labiau, stiklinių butelių ar jų šukių.

Tuo tarpu pastebėjus miške įsiplieskiantį gaisrą, reikia pasistengi jį užgesinti patiems, nes ugnis gali labai greitai išplisti į didesnius plotus, tai padaryti galima užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis arba užkasant žemėmis, užpilant vandeniu. Jeigu matote, kad ugnies įveikti nepavyks, nedelsdami skambinkite skubios pagalbos telefonu 112 ir iš miško eikite prieš vėją.

PAGD inf.