„Kalbos apie meno mokyklų uždarymą išplaukė ne iš mūsų, to daryti tikrai nesirengiame“, - susitikimo pradžioje patikino rajono mero pavaduotoja Raja Krupenina. Antradienį vicemerė aptarė meno mokyklų problemas su atvykusiais dviejų rajono meno mokyklų atstovėmis ir Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoju Romu Turoniu, kurį pasiekė meno mokyklų mokytojų skundas dėl vėluojančių atlyginimų, jie taip pat norėjo išgirsti, ar nebus uždaromos meno mokyklos, nes esą tokios kalbos sklando. Švenčionėlių meno mokyklai atstovavo Jūratė Mažvilienė, Švenčionių - Jolanta Razmienė. Susitikime taip pat dalyvavo administracijos direktorė Vida Rastenienė ir Švietimo skyriaus vedėjas Kęstutis Kapačinskas.

Vicemerė Raja Krupenina trumpai paaiškino, iš ko kyla didžiausia problema. Turime tris miestus ir tris meno mokyklas. Rajono specifika tai nulėmė. Tiesa, buvo laikai, kai iš Švenčionėlių vaikai važiavo mokytis muzikos į Švenčionis. Kaip sakė K.Kapačinskas, prie to jau tikrai negrįšime. O tris meno mokyklas išlaikyti kainuoja trigubai daugiau. Trumpai galima būtų atsakyti, kad atlyginimai todėl ir vėluoja. Išlaikyti tris meno mokyklas – sunki našta savivaldybės biudžetui. Tiesa, J.Mažvilienė prieštaravo ir liepė nesidangstyti trimis miestais. Esą, yra rajonų, kur meno mokyklos turi filialus kaimuose, o Ignalinoje didžiausias nedarbas, bet meno mokyklose atlyginimai niekada nevėluoja. Pasidomėjome Ignalinos stebuklais. Ignalinos muzikos mokykloje lavinasi apie 200 vaikų ir dirba ne daugiau kaip 20 pedagogų. Bepigu nevėluoti. Mūsų rajone visose trijose meno mokyklose yra 730 moksleivių. Be to, analizuodamas situaciją, Švietimo skyriaus vedėjas pastebėjo, kad 2000 m. rajone 5-8 klasių moksleivių (meno mokyklų pagrindas) buvo 5100, o meno mokyklas lankė 630. 2012 m. 5-8 klasių moksleivių liko 3400, o meno mokyklas lankančių padaugėjo iki 730. Pasak vedėjo, reikėtų vis dėlto atlikti atranką, gabiausius – į meno mokyklas, kitiems siūlyti būrelių veiklą. Aišku, būtų gerai užimti kuo daugiau moksleivių, bet viskam reikia lėšų, kurių šiuo metu labai trūksta. Moksleivių mokestis sudaro tik 10 proc. reikiamų lėšų. Visoje šalyje finansinė padėtis labai įtempta, tokia ji ir rajone, turimas lėšas reikia naudoti labai racionaliai. Čia pat besikalbant kilo ir idėjų. J.Mažvilienė skundėsi, kad daug ką mokymui perkanti iš savo asmeninių lėšų, tuo tarpu J.Razmienė atskleidė, jog galima daug ką gauti iš projektų, reikia daugiau iniciatyvos. Beje, kolegės nebuvo vieningos nuomonės ir apie finansinę padėtį. J.Mažvilienė teigė, kad su atlyginimais visada buvę baisu, tuo tarpu J.Razmienė buvo kitos nuomonės – blogai tapę tik pastaruoju metu, iki šiol buvę viskas gerai, buvo ir labai gerų metų. Kalėdas visiems, žinoma, aptemdė „Snoro“ griūtis – visos savivaldybės lėšos buvo įšaldytos, tai kaip galėjo atlyginimai nevėluoti? Šiuo metu biudžeto įplaukos – menkos, artimiausiu metu pagerėjimo Lietuvoje nelaukiama, tik ir tekalbama apie taupymą. Laikai tikrai sunkūs, juos belieka ištverti visiems susitelkus, neapsunkinat dar labiau padėties ieškant kaltų. Kaip sakė administracijos direktorė, atlyginimai vėluoja, nes nėra pinigų.

J.Mažvilienei ir profsąjungiečiui R.Turoniui atkakliai bandant išpešti savivaldybės pažadą, kad atlyginimai nevėluos, vicemerė Raja Krupenina pasakė, kad nevėlavimą lengviausia būtų užtikrinti labai paprastai: sumažinus perpus finansavimą, atlyginimai niekada nevėluotų, bet ar tai geriausia išeitis? Vicemerė pabrėžė, kad pirmiausia galvojant apie meno mokyklų darbuotojus, kad jie neprarastų darbo, norint juos palaikyti, visom išgalėm stengiamasi viską išlaikyti nemažinant. Realiai, kaip ir visoje šalyje, finansinė padėtis negerėja. Rajono biudžeto asignavimų valdytojų poreikiai šiems metams – per 120 mln. litų, tuo tarpu Finansų ministerijos patvirtintas biudžetas – 54 mln. litų. Ir reikės išgyventi!

Savivaldybės administracijos direktorė Vida Rastenienė nepasidavė spaudimui ir tuščiai nežadėjo. Į J.Mažvilienės klausimą, kada bus atlyginimai, atsakė: „Kai bus įplaukos. Susidaro įspūdis, kad jums atrodo, jog čia pinigai guli ir tyčia algos laiku nemokamos. Nėra biudžeto įplaukų, todėl atlyginimai vėluoja visose įstaigose, taip pat ir savivaldybėje. Kai tik mokesčių inspekcija perveda, iš karto mokame pagal grafike nustatytą eiliškumą. Nesame išimtis – tokia įtempta padėtis visoje Lietuvoje. Net mokinio krepšelio lėšos sausio mėnesį vėlavo daugiau kaip dešimt dienų“. Iš mokinio krepšelio mokamos algos tik bendrojo lavinimo mokyklų pedagogams, šias lėšas perveda Finansų ministerija. Tuo tarpu aplinka – kiti bendrojo lavinimo mokyklų darbuotojai ir meno mokyklos finansuojami iš rajono biudžeto lėšų, kurias rajone surenka mokesčių inspekcija daugiausia iš gyventojų pajamų mokesčio.

Ieškoma būdų, kaip geriau tvarkytis su turimomis lėšomis. Nuo šių metų visos įstaigos tapo savarankiškais asignavimų tvarkytojais. Tai reiškia, kad įstaigai metams skirta lėšų suma disponuos vadovas. Bet tai nereiškia, kad ta suma iš karto bus padėta į sąskaitą, lėšos bus pervedamos tik sulaukus įplaukų. Juk tai - elementaru. Pinigai turi būti gyventojų uždirbti ir mokesčių pavidalu patekti į biudžetą, kad vėliau būtų išmokėti iš biudžeto išlaikomiems darbuotojams, tarp jų ir meno mokyklų pedagogams. Jeigu to nėra – sąskaita tuščia, ir nei čia skundai, nei kreipimaisi į Lietuvos savivaldybių asociaciją nepadės, nors R.Turonis žadėjo kreiptis į LSA. Ne LSA pildo biudžetą, o dirbančiųjų mokesčiai.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ