Mes turime 326 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1595
mod_vvisit_counterŠią savaitę:11782
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:87812
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Priemonė LEADER socialiniam verslui kurti ir plėtoti

2018 m. balandžio 14 d., šeštadienis Nr.27 (1751)

Užsienyje daug viešųjų ir socialinių paslaugų perima ir patobulina nevyriausybinės organizacijos bei socialinis verslas, Lietuvoje tai tėra pavienės iniciatyvos. Tačiau ilgainiui situacija gali keistis, nes socialinis ir bendruomeninis verslas yra puikiai integruotas į vietos plėtros strategijas, kurios įgyvendinamos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę LEADER. Šia priemone siekiama prisidėti prie Europos Sąjungos (ES) kaimo plėtros 6 prioriteto, nukreipto užimtumui didinti, skurdui ir socialinei atskirčiai mažinti. Dalį viešųjų ir socialinių paslaugų galima būtų perduoti kaimo bendruomenėms, kurios veikia aktyviai, kurioms netrūksta iniciatyvių ir užsidegusių žmonių. Todėl LEADER priemonė yra puikus įrankis bendruomenėms paskatinti savarankiškai spręsti iškylančias problemas.

 

Kas yra LEADER?

LEADER – tai viena iš keturių ES bendrijų iniciatyvų, skatinanti kaimo gyventojus ir organizacijas aktyviai dalyvauti gyvenamosios vietovės ir bendruomenės plėtros procese. Ši politikos priemonė padeda stiprinti pilietinę visuomenę kaimo vietovėse, skatina vietos valdžios, vietos verslo ir nevyriausybinio sektoriaus darbuotojų bendradarbiavimą.

Pagrindinis LEADER priemonės tikslas kaimo plėtros srityje – skatinti tolygią regionų plėtrą, gerinti gyvenimo kokybę kaime, spręsti socialines, ekonomines ir aplinkos problemas. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonėje LEADER yra numatytos galimybės bendruomenėms investuoti į bendruomeninio ar socialinio verslo kūrimą, plėtrą. Ši iniciatyva perduota vietos veiklos grupėms (VVG) ir vietos bendruomenėms, kuriant ir įgyvendinant vietos plėtros strategijas. 2014–2020 m. laikotarpiu LEADER metodo pavadinimas pasikeitė į Bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą (BIVP). BIVP skirta apie 6 proc. (0,114 mlrd. Eur) nuo visos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (1,98 mlrd. Eur).

 

Apie VVG ir paramą bendruomeniniam ir socialiniam verslui

Lietuvoje šiuo metu veikia 49 VVG, kurios formuoja vietos plėtros strategijas. Pagal šias strategijas suformuluotiems prioritetams įgyvendinti yra kuriamos priemonės, kurioms įgyvendinti konkrečios VVG teritorijoje veikiantys dalyviai gali teikti paraiškas.

Paramos bendruomeniniam ar socialiniam verslui gali siekti viešosios įstaigos asociacijos, kitos NVO, labdaros ir paramos fondai, privatūs juridiniai asmenys.

 

Diskusijoje keltos svarbios problemos

Socialinio verslo forumo, kuris sostinėje vyko penktą kartą, diskusijoje buvo aptariamos socialinių paslaugų teikimo problemos bei finansinė aplinka ir kaimo bendruomenių pasirengimas jas teikti. Forumą atidarė ir dalyvius pasveikino žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. Diskusijoje dalyvavo Ministro Pirmininko patarėjas sveikatos, jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų klausimais Paulius Gradeckas, Ūkio ministerijos vyriausioji patarėja Lineta Jakimavičienė, NVO tarybos pirmininkas Martinas Žaltauskas, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė, Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Jūra Ivonaitytė, Vidaus reikalų ministerijosViešojo valdymo politikos departamento Vietos savivaldos politikos skyriaus vedėja Dalia Masaitienė.

Nemažai buvo diskutuota apie kaimo bendruomenių pasirengimą perimti dalį viešųjų paslaugų iš savivaldybių, šiuo klausimu pasisakė ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorė J. Stakėnienė, patvirtinusi, kad kaimo bendruomenėse netrūksta kompetentingų ir iniciatyvių žmonių, jog čia imamasi iniciatyvų, kurios džiugina. J. Stakėnienė paminėjo keletą gerųjų pavyzdžių:

– Antanavo bendruomenė (Kazlų Rūdos sav.) lanko vienišus, atokiai gyvenančius senjorus, jiems atveža šilto maisto ir, pasitelkusi jaunimą, savanorius, kurie skaito bei dainuoja, kartu švenčia šventes;

– Vilkyškių bendruomenė (Pagėgių sav.) renka vaisingąsias žoles panemunės pievose, jas džiovina ir ruošia arbatas. Bendruomenė, vykdydama šią veiklą, sukuria galimybę vietos gyventojams gauti papildomų pajamų (žolių rinkėjai, rūšiuotojai, fasuotojai);

– Pilnų namų bendruomenė (Varėnos r. sav.) ėmėsi priklausomybių ligomis sergančių asmenų reabilitacijos.

Anot J. Stakėnienės, bendruomenė yra pasirengusi ir turi galimybių tapti ta visuomenės ląstele, kuri vietoje, operatyviai, taikliai ir kokybiškai suteiks reikiamas paslaugas, jeigu bus įgalinta tą daryti ir jaus valstybės palaikymą (teisinį, moralinį, finansinį). Pasak ŽŪM atstovės, skyrus valstybės paramą verslo pradžiai, tikėtina, kad toliau verslas galės vykti ir pats, jei tik bus sistema, kurios vieni iš svarbiausių elementų – finansai, rinkos prieinamumas ir visos visuomenės supratimas bei entuziazmas.

 

Pagrindiniai LEADER programos uždaviniai:

·Â Â Â Â Â Â Â Â  suburti bendruomenės, verslo ir vietos valdžios atstovus bendram tikslui;

·Â Â Â Â Â Â Â Â  telkti kaimo gyventojus, ugdyti jų gebėjimus veikti kartu ir stiprinti pasitikėjimą savo jėgomis;

·Â Â Â Â Â Â Â  skatinti vietos iniciatyvas – rengti integruotas vietos plėtros strategijas ir organizuoti jų įgyvendinimą naujais metodais tikslingai panaudojant vietos išteklius bei viešąją paramą;

·Â Â Â Â Â Â Â Â  skatinti teritorinę ir tarptautinę partnerystę.

Jurgita ULKIENĖ

 
Reklaminis skydelis