Piktybine kraujo liga – mieloma – susirgusių žmonių dar negalima išgydyti, tačiau šiuolaikinis gydymas, toks, koks prieinamas Vakaruose, mūsų šalies žmonėms leidžia gyventi ilgus metus.

Reikia susitaikyti su liga

„Tvarkiau pas užsakovą elektros instaliaciją, vyniojau laidus, staiga lyg elektra mane būtų trenkusi – skausmas apėmė visą kūną, net pajudėti negalėjau“, – prisimena prieš penkiolika metų nutikusią nelaimę Vaclovas Grikšas.

Kai atitoko nuo skausmo, 45-erių vyras iš Šilutės rajono viena ranka parvairavo į Klaipėdos miesto ligoninę. „Gydytojai tuoj pat atliko kompiuterinės tomografijos tyrimą ir pamatė, kad mano stuburas laikosi lyg ant plauko. Jie stebėjosi, kaip jis nelūžo“, – pasakoja V.Grikšas.

Vyras skubiai buvo perkeltas į Jūrininkų ligoninę. Ten sušauktas gydytojų konsiliumas. „Namo nebeišleido, – prisimena V.Grikšas. – Savaitę gydė, kad galėčiau judėti.“

Jam buvo nustatyta mielominė liga. Metus V.Grikšas buvo gydomas chemoterapija – iš viso trylika seansų. Po to teko vykti į Vilniaus universiteto ligoninę Santaros klinikas. Ten jam buvo persodinti kaulų čiulpai.

Po gydymo vėl galėjo normaliai gyventi, dirbti, tačiau kas tam tikrą laiką reikėdavo pasitikrinti sveikatą. Vieną dieną tyrimai parodė, kad liga atsinaujino. Teko vėl kęsti chemoterapiją.

Kai Lietuvoje atsirado naujų vaistų, gydymas tapo lengvesnis. „Sutikdavau gydytis visais naujais, net ir tiriamais vaistais. Ir jie man padėdavo. Per mane gydytojai turbūt cisterną vaistų perpumpavo“, – juokauja pašnekovas.

Pastaruosius pusantrų metų jis nuolat vartoja vaistus – kasdien nustatytu laiku turi išgerti tabletę. Po to būna silpnoka, tačiau silpnumas greitai praeina, ir toliau gyvena kaip įpratęs.

„Kas du mėnesius pasidarau tyrimus, gydytojai išrašo vaistų. Kai paskutinį kartą pas juos buvau, atrado, kad blogųjų ląstelių mažėja. Tačiau taip visą laiką nebus. Deja, organizmas pripranta prie vaistų, tada reikia kitų. Bet pasaulis vietoje nestovi – išras naujų“, – įsitikinęs V.Grikšas.

Dabar, praėjus penkiolikai metų nuo diagnozės nustatymo, jis jaučiasi gana gerai. Nors nustatytas tik 30 procentų darbingumas, V.Grikšas laukia pavasario ir ruošiasi į kaimą, kur daržininkauja. Stuburą paskauda, tačiau jis nelabai į tai kreipia dėmesio. „Reikia mokėti susitaikyti su liga. Jei tik sėdėsi ir nieko neveiksi, sugriauši pats save. Yra kaip yra, nieko pakeisti negaliu, tai kam griaužtis? Geriau būti optimistu“, – tvirtina jis.

Suserga ir jauni

Piktybine kraujo mielomine liga dažniausiai suserga vyresni kaip 50-60 metų žmonės. Tačiau Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Hematologijos, onkologijos ir tranfuziologijos centro gydytoja hematologė Vilija Kiuberienė sako, kad kartais į gydytojų rankas patenka ir dvidešimtmečiai.

Vienas iš mielomos skirtumų, palyginti su kitomis kraujo ligomis, tas, kad ji yra lėtinė. Nors gali būti įvairių mielomos formų – jos didele dalimi priklauso nuo molekulinių ir genetinių pokyčių ligonio organizme. Kartais ligonis negydomas gali gyventi dešimtmečius, kitų formų mieloma progresuoja greičiau – per kelis ar keliolika mėnesių gali sukelti sunkių komplikacijų.

Europoje šia liga serga apie 40 tūkst. žmonių, Lietuvoje – 1200. Kasmet mūsų šalyje užregistruojama apie 140 naujai susirgusių žmonių. Gydytoja V.Kiuberienė teigia, kad taip yra dėl geresnės ligos diagnostikos, dažniau pasiekiama remisija, ligoniai gyvena ilgiau nei prieš kelis dešimtmečius, o susirgusieji, gydomi naujais metodais, irgi išgyvena ilgiau.

Kodėl pakinta ląstelės ir prasideda mieloma, mokslininkai iki šiol neišsiaiškino. Manoma, kad įtakos gali turėti radiacinė apšvita, cheminės medžiagos, kai kurie virusai.

Sutrikdo organizmo veiklą

Pasak gydytojos V.Kiuberienės, susirgus mielomine liga, pakinta plazminės ląstelės, kurių yra kiekvieno žmogaus kaulų čiulpuose. Jos ima sparčiai daugintis ir gaminti baltymus, vadinamus paraproteinais.

Šie baltymai gali pažeisti daugelį organizmo sistemų. Dažniausiai – kaulinį audinį, mat sutrinka kalcio apykaita. Kai kalcis pasišalina iš kaulų, jie tampa trapūs ir gali bet kada lūžti. To pasekmės gali būti labai liūdnos, pavyzdžiui, lūžus stuburo slanksteliams, žmogų gali paralyžiuoti.

Kadangi kalcis iš organizmo šalinamas per inkstus, gali sutrikti jų veikla ir išsivystyti inkstų nepakankamumas.

Mieloma gali sukelti ir mažakraujystę. Dėl to žmogui dažnai būna silpna, kankina nuovargis, svaigsta galva. Silpsta ir ligonio imunitetas ir kyla rizika susirgti infekcinėmis ligomis, kurios kartais tampa mirties priežastimi.

„Į šeimos gydytojus žmonės dažniausiai kreipiasi dėl kaulų skausmų – stuburo, rankų ir kojų ilgųjų ar dubens ar dėl silpnumo. Jie, pradėję ieškoti šių negalavimų priežasties, įtaria mielominę ligą ir atsiunčia pacientus pas hematologus“, – sako V.Kiuberienė.

Galima valdyti

„Deja, mieloma kol kas neišgydoma, – teigia hematologė, – bet ją galima prislopinti, valdyti, pasiekti, kad ji būtų neaktyvi, tada žmogus gali gyventi kaip įpratęs.“

Mielomai paūmėjus, ligoniai gydomi. Gydymo tikslas – sunaikinti didelę dalį navikinių ląstelių ir baltymo, kuris kenkia organizmui.

Per pastaruosius keliolika metų ligoniams tapo prieinami net devyni efektyvūs vaistai. Tarp jų ne tik chemoterapija, bet ir imunoterapija bei taikinių terapija, kuri tiesiogiai naikina pakitusias ląsteles. Taip pat yra daug įvairių gydymo derinių – ne tik vaistų.

Pasak V.Kiuberienės, dabar Lietuvos žmonėms prieinamas toks pat gydymas, kaip visiems europiečiams. Jį specialistai parenka atsižvelgdami į ligos formą, ligonio amžių, kiek jis laiko serga, kaip buvo gydytas. Pavyzdžiui, jeigu žmogus stiprus ir jaunas (o jaunais dabar laikomi pacientai iki 70 metų), po gydymo vaistais, pasiekus remisiją, jam persodinami jo paties kaulų čiulpai. Ši procedūra leidžia pailginti laiką be ligos. Be to, procedūra gali būti kartojama, kai liga atsinaujina. Jei jau buvo atliktos transplantacijos, ligai vėl progresuojant, galima persodinti donoro kaulų čiulpus.

Vyresnio amžiaus ligoniai, sergantys gretutinėmis ligomis, dažniausiai gydomi medikamentais. Jei ligoniui mieloma pažeidė kaulus, jie gali būti gydomi spinduline terapija.

Vis dėlto svarbiausia, kad susirgę žmonės kuo anksčiau patektų pas specialistus. Todėl negalima moti ranka į silpnumą ar kaulų skausmus, kuriuos neretai žmonės laiko menkais.

Aušrinė ŠĖMIENĖ