Mes turime 400 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2769
mod_vvisit_counterŠią savaitę:18970
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:95000
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Kultūrinis gyvenimas metų neskaičiuoja.

2018 m. kovo 24 d., šeštadienis Nr.22 (1746)

Švenčionių TAU klausytojai lankėsi Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje bei Signatarų namuose.

Lietuvos teatro ir kino muziejuje, teatro skyriuje sukaupti eksponatai - nuotraukos, laiškai, afišos, protokolai, rankraščiai, publikacijos ir kita įvairi medžiaga apie teatrą - iki šiol sudaro didžiausią muziejaus rinkinių dalį. Aktorių: Onos Rymaitės ir Unės Babickaitės kolekcijose greta kitų eksponatų saugomi ir jų kostiumai, baldai, asmeniniai daiktai, paveikslai. Eksponuojami Boriso Dauguviečio, Antano Sutkaus asmeniniai daiktai. Vertinga ir gausi 1811-1898 metų viešojo Vilniaus miesto teatro afišų kolekcija, atspindinti įvairų teatro repertuarą, to meto Vilniuje vykusį kultūrinį gyvenimą ir daugialypes tarpkultūrines sąsajas. Teatro skyriaus fonduose saugoma įdomi bei spalvinga lėlių kolekcija iš įvairių Lietuvos lėlių teatrų. Mes matėme tik mažą dalį kolekcijos, nes kitos lėlės „gastroliavo“ kitose muziejuose arba yra restauruojamos.

Muzikos skyriuje saugomi asmeniniai (kompozitorių, dirigentų, operos solistų, baleto artistų, režisierių), muzikos kolektyvų (orkestrų, ansamblių, chorų), muzikinių teatrų bei draugijų rinkiniai. Itin vertingas Juozo Naujalio, Konstantino Galkausko, Mykolo Bukšos, Juozo Grybausko, mūsų kraštiečio Kipro Petrausko, kūrybinis palikimas. Pastaruoju metu iš įvairių pasaulio šalių siunčiami lietuvių išeivijos archyvai.

Skyrius gali didžiuotis vertinga XVIII-XX a. muzikos instrumentų kolekcija, kurioje yra Lietuvos ir užsienio šalių gamintojų instrumentų (fisharmonijos, pianinai, fortepijonai, bandonijos, kanklės, birbynės ir kt.) bei originalių mechaninių muzikos instrumentų (polifonai, simfonionai, orkestrionas, pianola ir kt.).

Kino skyrius renka ir saugo lietuviškų filmų kūrėjų ir kino studijų perduotus eksponatus, kolekcionuoja antikvarinę ir šiuolaikinę kino techniką. Vertingiausi antikvarinės kino technikos eksponatai - nedideli XX a. pirmosios pusės „Pathe“ firmos projektoriai „Pathe Kok“ (1913 m.) ir „Pathe baby“ (1912-1914 m.).

Muziejus veiklą pradėjo 1926 metų, išgyveno ir gerus, ir užmirštumo laikotarpius, nuo 1996 metų turi savo patalpas – persikėlė į rekonstruotus Mažuosius Radvilų rūmus, Vilniaus g. 41. Daug įdomų faktų mums papasakojo gidas Paulius Steponavičius. Parodė ir afišas, susijusias su Švenčionimis.

Šiemet minimas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis, tad būtina aplankyti atnaujintą, papildytą ekspoziciją Signatarų Namų muziejuje, kuriame 1918 m. vasario 16 d. buvo pasirašytas Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo Aktas. Okupacijos, karas, represijos, priverstinė emigracija laužė žmonių likimus, naikino jų gyvenimo ženklus. Priverstiniais politiniais emigrantais tapo šeši signatarai, kiti šeši, likę Lietuvoje, tapo sovietinio teroro aukomis. Visų dvidešimties Vasario 16-sios Akto signatarų giminės buvo represuoti. Tik atgavus Nepriklausomybę prasidėjo istorinių medžiagų rinkimas.

Signatarų namuose pirmą kartą visuomenei pristatytas prof. Liudo Mažylio Vokietijos Federacinės Respublikos Užsienio reikalų ministerijos Politiniame archyve rastas 1918 m. vasario 16 d. nutarimas dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo. Dokumentas Signatarų namuose eksponuojamas tose pačiose patalpose, kur ir buvo pasirašytas. Išvykos pabaigoje, buvo rodomas filmas „Pelėdų kalnas“. Filmas sukėlė daug prieštaringų nuomonių, bet pasiekė savo tikslą - reikalauja susimastyti apie gyvenimo prioritetus.

Kitą dieną Pedagogų švietimo centro metodistai organizavo susitikimą su smuikininku Gediminu Dalinkevičiumi ir jo akompaniatoriumi gitaristu Simonu Bušma. Jau penkti metai, kaip smuikininkas, dirigentas, Kauno kamerinio orkestro įkūrėjas ir politikas Gediminas Dalinkevičius bei jaunas jo kolega, dvidešimt šešių metų perspektyvus gitaristas Simonas Bušma keliauja po Lietuvą. Jų misija - su koncertais aplankyti visas Lietuvos vidurinio ugdymo švietimo įstaigas. Jie stengiasi pateikti jaunimui klasikinės muzikos žanrą, grojant nesudėtingus kurinius. Instrumentinės muzikos fenomenas turi ir dar vieną bruožą: grodami be įgarsinimų ir papildomų decibelų, prie kurių dalis žmonių yra pripratę, priverčiam klausytojus suklusti. Toks iššūkis jiems būna netikėtas. O kai pamatai tokio nustebimo ir džiaugsmo prošvaistes akyse, reginys atperka visas sudėtingas pastangas keliauti su klasikine muzika. Tai etika ir meilė sau bei savo protui. Jie atliko Nikolo Paganinio, kuris buvo pavadintas „muzikos demonu“, kūrinius. Atlikėjai buvo palydėti aplodismentais ir dėkingumo žodžiais.

Valerij JEMELJANOV

 
Reklaminis skydelis