Statistikos departamento 2016 m. duomenimis, Švenčionių rajone veikiančių ūkio subjektų skaičius 1000 gyventojų yra 13,2, kai Utenos – 23, Molėtų – 21,5. Mūsų rajone materialinių investicijų vienam gyventojui teko 852 eurai, tai 2,4 karto mažiau už šalies vidurkį. Pagal šiuos rodiklius nesam paskutiniai, bet iki pirmaujančių savivaldybių žymiai atsiliekame. Investicijos, skirtos ilgalaikiam materialiam turtui sukurti, įrengti ar padidinti jo vertę, yra labai reikšmingos didinant darbo našumą, darbo užmokestį, gerinant darbuotojų darbo sąlygas ir gyvenimo aplinką.

Dirbdamas rajono vicemeru dar spėjau parengti ir pateikti savivaldybės tarybai sprendimo projektą, kurio tikslas – nustatyti sąlygas ir tvarką nagrinėti investuotojų prašymams dėl atleidimo nuo žemės, žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčio, sudaryti daugiau galimybių investuotojams pasinaudoti Švenčionių rajono savivaldybės teikiamomis lengvatomis bei paskatinti daugiau investuoti, sukuriant naujas darbo vietas rajono savivaldybės teritorijoje.

2016 m. gruodžio 26 d. vienbalsiai priimtame tarybos sprendime „Dėl investuotojų atleidimo nuo žemės, žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių tvarkos aprašo patvirtinimo“ siūlomos tokios atleidimo nuo žemės, žemės nuomos mokesčio ir nekilnojamojo turto mokesčio sąlygos:

- 1 metų laikotarpiui, jei investuota nuosavų lėšų nuo 15 000 eurų iki 50 000 eurų ir sukuriama ne mažiau kaip 2 darbo vietos Švenčionių rajono savivaldybėje registruotiems gyventojams arba 6 mėnesius sumokamas gyventojų pajamų mokestis yra daugiau kaip 10 procentų didesnis už buvusį prieš tai 6 mėnesių laikotarpį.

- 2 metų laikotarpiui, jei investuota nuosavų lėšų nuo 50 000 eurų iki 100 000 eurų ir sukuriama ne mažiau kaip 3 darbo vietos Švenčionių rajono savivaldybėje registruotiems gyventojams arba 12 mėnesių sumokamas gyventojų pajamų mokestis yra daugiau kaip 10 procentų didesnis už buvusį prieš tai 6 mėnesių laikotarpį.

- 1 metų laikotarpiui, jei į Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos tvarkymą arba infrastruktūrą investuota ne mažiau 10 000 eurų, kai sutvarkyta teritorija arba sukurta (atnaujinta) infrastruktūra yra valstybinio ar savivaldybės fondo žemėje ir neįeina į verslo subjekto valdas, o sutvarkymas atliktas pagal specialius architektūros ir teritorijos tvarkymo reikalavimus ir yra pripažintas tinkamu naudoti.

- dėl ne mažesnių kaip 100 000 eurų kapitalo investicijų Švenčionių rajono savivaldybė sudaro su investuotojais investicijų sutartis, kuriose nustatomos specialios investavimo ir verslo sąlygos.

Šio sprendimo nauda abipusė: padidėja gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į savivaldybės biudžetą dėl sukurtų naujų darbo vietų ar padidėjusio įmonėje darbo užmokesčio, o verslininkai atitinkamai sumažina veiklos išlaidas.

Deja, tik du investuotojai kreipėsi į savivaldybės tarybą dėl atleidimo nuo mokesčių ir jie, pasirodo, buvo labai nelaukiami. Vienam liepta pateikti papildomus dokumentus, kitas jau penktą mėnesį laukia tarybos sprendimo. Kelis kartus klausiau mero Rimanto Klipčiaus, kodėl vilkinami verslininkų prašymai, bet rimto paaiškinimo neišgirdau. Šiandien savivaldybėje suformuotos biurokratinės pinklės rajono valdžiai garbės nesuteikia.

Meras su savo keturiais patarėjais daug laiko ir savivaldybės finansinių resursų skiria rajono visuomenės pozityvios nuomonės formavimui apie savo „sėkmingą ir veržlią“ veiklą. Deja, realybė yra kita. Jau prieš praeitų metų bulviakasį rajono ligoninės rekonstruotame penktame aukšte turėjo veikti naujas vidaus ligų skyrius, minint valstybės atkūrimo šimtmetį šių metų vasario 16 d. pabradiškiai nesulaukė dovanos - atnaujinto kultūros centro ir bibliotekos atidarymo. Švenčionių m. Taikos kvartalo rekonstrukcija - rajono valdžios veiksmų parodija: praeitų metų rugpjūčio mėnesį gatvių ir kiemų dangą nuskuto ir tuo darbai pasibaigė. Dabar čia vaizdas panašus kaip Pabradės kariniame poligone, tik trūksta šarvuočių. Neaišku, ar bus baigti šitoje kadencijoje kiti projektai, kurie buvo numatyti prieš 4-5 metus. Visa tai sakau atsakingai, nes dvejus metus dirbdamas vicemeru žinojau savivaldybės galimybes ir buvau nusiteikęs sėkmingam šių projektų įgyvendinimui. Deja, nesutapo mano ir mero „veržlumo“ lygiai ir požiūris į darbus: R.Klipčiui pirmiau rūpi „fanfaros“, o darbai paliekami savieigai, o man priešingai: ypatingas darbų planavimas, o šventes tegul rengia kiti.

Esame ir dirbame šalies pakraštyje, dėl to vietinio verslo veikimo spindulys yra mažas. Reikalingas abipusis valdžios ir verslo atstovų geranoriškas bendravimas sprendžiant kiekvieną dieną iškylančias problemas ir šio laikmečio iššūkius. Neleiskime, kad Švenčionių kraštas taptų verslo „tundra“.

Kęstutis TRAPIKAS
Rajono tarybos narys