Atrodo visai neseniai, aidint saliutams, įžengėme į 2018-uosius, o jau ir antras metų mėnuo – vasaris – ištarė „Sudie“. Dažnai sakoma: „Laikas lekia“. Gal iš tikrųjų laikas lekia, o gal mes skubame gyventi. Šiandien ryte užrašiau atėjusį eilėraštį, kuriame yra eilutės: „Mano laikas/ Vis greičiau ir greičiau/ Lekia dienų autostrada/ Ar šviesos greičiu/ Skrieja į kosmoso tolius/ Ir išnyksta juodojoj/ Paukščių tako bedugnėj...“ Budizmo pradininkas, 563-483 m. pr. Kr. Gyvenęs princas Sidhartaa Gotama arba tiesiog Buda apie žmogaus gyvenimą yra pasakęs: „Atskiro žmogaus gyvenimas yra tarsi sapnas: iliuzija, burbulas, šešėlis, rasos lašas, žaibo blykstelėjimas.“ Tą mūsų buvimą žemėje apsprendžia du reiškiniai, veiksmai – žmogaus gimimas ir mirtis. Tos dvi datos dažniausia ir lieka iškaltos ar užrašytos ant kryžiaus ar paminklo, o vietoj „gyveno“ – tik brūkšnys.

Norėdamas apžvelgti demografinius pokyčius Švenčionių rajone per šių metų vasarį, pradėsiu nuo gimimo, nes nuo to ir prasideda žmogaus gyvenimas. Taigi 2018 m. vasarį įregistruota tik 12 gimusių vaikų, beje, lygiai tiek pat buvo ir 2017 m. vasarį. Keista, bet tiek šiemet, tiek pernai metų vasarį skaičiai yra beveik identiški. Tiek šiemet, tiek pernai vasarį buvo įregistruotos 9 santuokos, tiesa, šiemet vasarį 7 poros išsituokė, o pernai buvo 6. Ir pats liūdniausias skaičius – mirtys – irgi beveik toks pat kaip pernai. Šiemet vasarį į amžinybę iškeliavo 35 Švenčionių rajono gyventojai, pernai buvo 36. Skaičiuojant santykį tarp gimusių ir mirusių, vienam gimusiam tenka trys mirę, arba gimusių triskart mažiau nei mirusių...

Algis JAKŠTAS