Mes turime 415 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3969
mod_vvisit_counterŠią savaitę:20170
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:96200
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Fotografija vilioja jaunimą

2012 m. vasario 8 d., trečiadienis Nr.11 (1154)

Nors fotografuoju daugiau nei 40 metų, bet vis bandau surasti atsakymą, kur slypi fotografijos paslaptis, kad tiek žmonių ja žavisi. Nuėjusi ilgą evoliucijos kelią nuo pirmųjų 1839 metais nufotografuotų vaizdų iki šiuolaikinių, pašėlusiai besikeičiančių technologijų, fotografija nepraranda savo populiarumo, o, supaprastėjus procesams, dar labiau plečia savo ribas. Tai kurgi fotografijos paslaptis? Gal tai, kad fotografuodami mes tarsi pavagiame iš jo didenybės laiko akimirką ir ją išsaugome. Gal yra ir daugiau priežasčių, dėl kurių fotografija per 173 savo gyvavimo metus neprarado populiarumo.

Mane visada nudžiugina kiekviena žinia apie naują fotoparodą, apie naują autorių ar autorę, pasirodžiusius mūsų padangėje. Pernai pirmą kartą pamačiau Zigmo Žemaičio gimnazijos moksleivio Dariaus Jakubausko fotografijų parodą Švenčionių viešosios bibliotekos skaitykloje. Patiko subtilūs minimalistiniai žiemos peizažai, jauno autoriaus noras pagauti tą pačią gražiausią akimirką. Džiugino ir tas faktas, kad fotografijos buvo be didelio kompiuterinio įsikišimo, tiesiog viskas natūralu ir gražu. Ir štai 2012-ųjų pradžioje Darius surengė naują fotoparodėlę. Tokią pat nedidelę, kamerinę. Ir tai natūralu, nes didesnei reikia ir daugiau finansų, ir daugiau darbų, o jaunystėje taip norisi parodyti žiūrovams naujausius savo darbus. Šį kartą Dariaus fotografijose dominavo mistinis rūkų pasaulis. Pasaulis, kuris užburia ir įtraukia, bet taip pat ir kelia didelius reikalavimus bandančiam jį fotografuoti.

- Tai kodėl gi pasirinkai iš įvairių meno rūšių fotografiją, - klausiu Dariaus.

- Pradžioje buvo tapyba, bet po to pradėjau mąstyti apie akimirkos sustabdymą, pagavimą. Taip ir pradėjau prieš porą metų rimčiau domėtis fotografija. Pabandžiau fotografuoti ir „užsikabinau“, labai patiko.

- Kiek teko matyti, tavo fotografijose dominuoja peizažas. Kodėl?

- Nuo vaikystės daug laiko praleisdavau kaime, tekdavo ir nemažai padirbėti. Gal tas buvimas gamtoje turėjo ir turi įtakos mano fotografijoms, nes ir dabar buvimas gamtoje man labai svarbus. Fotografuoju ir žmones, esu keletą visai neblogų portretų padaręs, o gamtos fotografavimas mane žavi tuo, kad tu gali užfiksuoti, pamatyti supančios gamtos grožį, pro kurį dažnai skubėdami žmonės tiesiog praeina, o mano fotografijose jis lieka. Juk gera jausti rūko paslaptingumą arba žiemos trapų baltumą, grožį. Gamta, jos grožis yra nepakartojami.

- Dariau, pats esi dvyliktokas, baigus gimnaziją, teks rinktis gyvenimo kelią. Kokią vietą jame skirsi fotografijai?

- Norėčiau studijuoti fotografiją, gilintis į jos paslaptis, pamėginti rimtai gyvenimą susieti su fotografija. Aš ir dabar fotografijai skiriu daug laiko, lankau parodas. Iš viso fotografinio proceso man labiausiai patinka objekto užfiksavimo procesas, pasirengimas jam. Štai jau pusantrų metų stebiu ir fotografuoju ąžuolą. Labai įdomus tas stebėjimas, pokyčiai įvairiais metų laikais. Štai ir šių metų sausio 1-osios rytą atėjau prie savo ąžuolo. Fotografuodamas jį jaučiu ir jo teigiamą energetiką, o štai žmones stengiuosi fotografuoti iš toliau, taip geriau pagauti tik tam žmogui charakteringas akimirkas, - baigiantis mūsų pokalbiui sako Darius Jakubauskas, o aš atsisveikindamas jaunam fotografui palinkiu sėkmės einant paslaptingu ir dažnai klampiu fotografijos keliu.

Algis JAKŠTAS
 

 
Reklaminis skydelis