Afrikinis kiaulių maras (AKM) jau tapo bendra ES ir kaimyninių šalių problema, todėl veiksmingas bendradarbiavimas tampa vis aktualesnis. Berlyne prasidėjusios tarptautinės žemės ūkio, maisto ir sodininkystės parodos „Žalioji savaitė“ metu šiai temai Vokietija skiria tikrai daug dėmesio.

Šiuo metu Vokietija ragina kitas šalis dar aktyviau kovoti su šia mirtinai kiaulėms pavojinga liga. Jau pačią pirmąją parodos dieną Vokietijos žemės ūkio ministras Christian Schmidt sukvietė šalių, kuriose nustatyta ši liga, ir tų, kurios dar tik jaučia realią grėsmę, žemės ūkio ministrus į diskusiją dėl AKM prevencijos ir kontrolės.

Po ilgų diskusijų šalys ir tarptautinės organizacijos - Vokietija, Bulgarija, Vengrija, Estija, Čekija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Slovakija, Slovėnija, Europos Komisija, Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija bei Žemės ūkio ir maisto organizacija - šiandien pasirašė deklaraciją dėl didesnio dėmesio skyrimo kovai su AKM ir bendrų veiksmų koordinavimo.

Deklaracija siekiama užtikrinti skaidrumą visuose kovos su AKM veiksmuose. Joje pabrėžiamas komunikacijos ir bendradarbiavimo stiprinimas, ypač techniniame (veterinarijos specialistų) lygyje.  Deklaracijoje akcentuojama, kad žmogiškasis faktorius AKM plitimo iš šernų į kiaules kelyje vaidina vieną svarbiausių vaidmenų, todėl jo kontrolė yra viena svarbiausių.

Ši deklaracija bus pateikta šalių vyriausybėms ir pristatyta kovo mėnesį įvyksiančiame ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos posėdyje.

Afrikinio kiaulių maro klausimai buvo aptarti ir žemės ūkio ministro Broniaus Markausko, žemės ūkio viceministro Rolando Taraškevičiaus, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus Dariaus Remeikos susitikime su ES Sveikatos ir maisto saugos komisaru Vyteniu Andriukaičiu. Pasak komisaro, nukentėjusių šalių vietos savivalda turėtų dar intensyviau raginti kiaulių laikytojus laikytis būtinų biosaugos reikalavimų.

Lietuva sieks, kad Europos Komisija skirtų didesnį dėmesį ir lėšas AKM epidemiologiniams moksliniams tyrimams. Ministras B. Markauskas paprašė komisaro įvertinti tai, kad Lietuvoje nėra ryšių tarp AKM protrūkio mažuose ir dideliuose komerciniuose ūkiuose, todėl tai turėtų atsispindėti ir ES teisės aktuose. „Nėra teisinga, kad nustačius AKM mažame ūkyje, apribojimus patiria ir šalia esantis didelis ūkis. Visa tai atneša didžiulius ekonominius nuostolius, apriboja komercinių ūkių  veiklą“, - sakė ministras. Susitikimo metu taip pat buvo svarstoma idėja mūsų šalyje, kuri turi  sukaupusi nemažą kovos su AKM patirtį, sukurti tam tikrą kompetencijos centrą, kuris galėtų padėti ne tik saviškiams, bet ir kitoms šalims.

Lietuvoje 2017 m. komerciniuose kiaulių ūkiuose buvo nustatyti 2 AKM židiniai, o  nekomercinėse kiaulių laikymo vietose, kuriose kiaulės buvo laikomos savo reikmėms - 28 AKM židiniai.

ŽŪM inf.