Mes turime 401 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1643
mod_vvisit_counterŠią savaitę:1643
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:143636

Kalėdų šventė sujungia praeitį ir dabartį

2017 m. gruodžio 23 d., šeštadienis Nr.94 (1723)

Švenčiame Kalėdas. Vieną gražiausių ir laukiamiausių švenčių. Išvakarėse, t.y. Kūčių vakarą, su savaisiais susėsime prie tradicinio kūčių stalo, dalinsimės kalėdaičiu, maistu ir prisiminimais, buvimu su saviškiais, nuoširdžiai linkėsime gerų ir gražių dalykų. Suvokiame, jog tikrai šventei reikia progos ar įvykio ir žmonių, kuriuos tas įvykis sietų. Dar šiek tiek vaišių pagal galimybes. Šventė sujungia praeitį ir dabartį, o kartu jos dalyviams dovanoja ateities viziją. Šventėje visada esama ir paslapties, kuri jautrina žmogaus sielos gelmes. Tai labai sutelktas gyvenimo momentas, kuriame išryškėja tiek mūsų baimės, tiek giliausi lūkesčiai: būti mylimam, turėti ateitį – būti su kitais, būti laimingam, todėl privalome suvokti, kad mūsų šventės iš esmės yra tokios, kokie esame mes patys.

Šiandienio gyvenimo ritmas Kalėdas daro išoriškesnes, jos tampa vis labiau pasaulietiškos, dėmesio centre nuolaidos dovanoms, o ne Jėzaus gimimas. Beje, kai kur pasaulyje jas net draudžiama švęsti. Šitokiam kontekste, galime jaustis palaiminti, kad Kalėdas galime švęsti krikščioniškai. Pagalvokime, ką iš tikrųjų švenčiame, kur slypi Kalėdų esmė ir kokią žinią jos neša.

Mūsų bažnyčiose pamatysite įvairių prakartėlių. Su Betliejaus vaizdais, gyvulių pastoge ir kūdikiu ėdžiose. Kai kur net tikrais gyvuliais: avimis ir asiliukais...

O kaip galėtume įsivaizduoti mūsų dienų prakartėlę, Jėzaus gimimo sceną? Pažįstamas papasakojo tokią istoriją. Prieš keletą metų su draugu lankė vieną bičiulį Indijoje. Truputį neapskaičiavo kelionės ir jiems teko ieškoti nakvynės vėlų vakarą nežinomame mieste. Užėjo į vieną viešbutį, klausia ar rezervavo kambarį. Atsako „Ne“. Ir išgirsta: „Tokiu atveju, neturime jums vietos“. Kitame ir dar kitame viešbutyje tas pats. Visai sutemo, galvojo, kur nakvoti. Pamanė, kad geriausia bus prie degalinės, ten švariau, apšviesta ir gal kažkiek saugiau. Nors ir gavo vietą viešbutyje, vėliau pagalvojo, kad šių dienų Jėzaus prakartėlės vaizdas galėtų būti degalinė, vietoj atėjusių piemenų – sunkvežimių vairuotojai, o vietoj gyvulių ėdžių kūdikėliui Jėzui – kartoninė dėžė, visai kaip pabėgėlių vaikams. Jei ne taip, tai kažkaip panašiai Jėzus būtų gimęs mūsų laikais, kad parodytų, jog jis artimas kiekvienam žmogui. O žmogaus kilnumas ir paties Dievo atvaizdas spindi kiekviename žmoguje, nepriklausomai nuo tautos, socialinės padėties, rasės ar religijos.

Svarbiausia – Kalėdos siejasi ir su bendryste.

Belgų teologas sako: „Žmogus nemato savo veido ir tai ženklas, jog jis yra skirtas atsigręžti į kitus, skirtas ne sau, o susitikti su kitu.“ Globaliame pasaulyje mes taip vieni su kitais susiję ir nepriklausomai nuo kitų negalime jaustis nei saugūs, nei laimingi. Popiežius Pranciškus sako: „Jeigu į kitų žmonių vargą bei kančią neišmoksime žiūrėti kaip į savo, ar bent ją laikyti tokia pat skaudžia – mūsų pasaulyje niekas nesikeis.“ Kalėdos mums primena, kad esame vieni dėl kitų, kad esame kviečiami kartu kurti geresnį, teisingesnį pasaulį, kuris prasideda nuo artimiausios aplinkos. Tai ir darome kiekvienas pagal savo pašaukimą.

Kalėdos džiugi šventė dar ir dėl to, kad galbūt tikėjomės rūstaus Dievo, o jis gimsta kūdikiu. Jis yra mūsų Atpirkėjas ir Gelbėtojas. Per Kalėdas jis pradeda savo žemišką misiją, į kurią esame įtraukiami ir mes. Visatos Kūrėjas ir Viešpats gimė žmogumi, ir taip Dievo ir žmonijos likimai persipynė amžiams.

Trumpesnis paaiškinimas į klausimą ką švenčiame per Kalėdas, galėtų būti XII a. popiežiaus Inocento III žodžiai: „Kalėdomis mes švenčiame tris dalykus: Jėzaus dievišką amžiną gimimą iš Tėvo; jo kūnišką gimimą iš Marijos; ir dvasinį – žmonių širdyse“.

Linkiu džiugiai švęsti Kalėdas, įsimąstyti į šį trejopą Jėzaus gimimą, kad jis dvasiškai gimtų mūsų širdyje, kad su meile priimtume Išganytoją ir drąsiai kurtume žmoniškesnį pasaulį.

Kunigas Medardas ČEPONIS