Gyvename pasaulyje, kuriame nebelieka sienų, kuris kasdien tampa vis labiau unifikuotas ir globalizuotas, patogus gyventi ir... labai vienišas. Tarsi didelis oro uostas, kuriame ne kiekvienas jaučiasi jaukiai, ne kiekvienas randa savo vietą. Kaip ir ne kiekvienas geba gyventi emigracijoje, be savo kalbos, be savo žmonių, be žodžiais sunkiai įvardijamo, bet gimtinėje aiškiai juntamo bendrumo. Tyrinėtojai tai įvardija kaip genius loci – vietos dvasia. Kai esi savam krašte, jauti ne tik savo amžininkų, vietos bendruomenės palaikymą – šalia tavęs tarsi atsistoja ir tie, kurie čia gyveno, ir tie, kurie dar gyvens...

Politikas Arvydas Vidžiūnas yra taikliai apibūdinęs vietinę bendruomenę – „tai ne vienišų žmonių minia, ne pragmatinė sutartis, ne turtinis kontraktas tarp „fizinių asmenų“, bet žmonių partnerystė“. Kaimo bendruomenės tuštėjančiuose kaimuose neretai tampa vienintele vietinių žmonių iniciatyva, ypač kai nebelieka mokyklų, optimizuojamas paštų tinklas, stambinamos seniūnijos ir t. t.

Svirkų kaimo bendruomenė „Svirkų centras“ dar palyginti jauna, susikūrusi prieš penkerius metus. Šiuo metu bendruomenė vienija 36 žmones. Kasmet bendruomenė Svirkų kaime surengdavo Joninių šventę ir tradicinę rudens vakaronę, prisijungdavo prie Švenčionių rajone organizuojamų renginių (pvz., Rudens kermošiaus ir kt.). Sukaupta kolektyvinio darbo patirtis „Svirkų centro“ bendruomenę paskatino imtis pirmojo projekto, kuris buvo pateiktas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai pagal 2017 metų nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai 1-ąjį uždavinį „Kaimo bendruomenės materialinės bazės stiprinimas“. Bendruomenė itin dėkinga VVG „Švenčionių partnerystė“ vadovei Birutei Borovikienei, negailėjusiai savo laiko konsultacijoms ir patarimams. Projektas „Svirkų centro“ materialinės bazės kūrimas“ buvo įvertintas teigiamai. Per šešis projekto mėnesius Svirkų kaimo bendruomenės namai pasikeitė neatpažįstamai: buvo nupirkti nauji stalai ir kėdės, dalis muzikos aparatūros, reikalinga biuro įranga, pakabinta lenta su bendruomenės atributika, pasirūpinta aktyviu jaunimo laisvalaikiu – įsigytas teniso stalas. Svarbiausia, kad materialinės bazės stiprinimas sukėlė giluminius pokyčius ir pačioje bendruomenės veikloje, privertė kritiškai pažvelgti į savo aplinką, į apverktinos būklės bendruomenės namus. Pavasarį, akcijos „Darom 2017“ metu, „Svirkų centro“ nariai pradėjo iš Švenčionių rajono savivaldybės bendruomenėms reikmėms nuomojamo pastato remontą. Planuotas dulkių nubraukimas ir kosmetinis padažymas rudeniop išaugo į pastato langų keitimą ir svarstymus apie tolesnes investicijas, nes bendruomenės narių iniciatyvą materialiai parėmė Švenčionių rajono savivaldybė ir vietiniai gyventojai. Šalia pastato Svirkų seniūnija įrengė vaikų žaidimų aikštelę, taigi dabar, bendruomenės salėje vykstant renginiui, mažieji dalyviai gali čia pat žaisti aikštelėje, o jaunimas gretimame kambaryje – išbandyti stalo tenisą.

Bedirbdama kolektyvinį darbą „Svirkų centro“ bendruomenė subrendo ir sutvirtėjo. Šiemet, be tradicinių renginių, Svirkų kaime pirmą kartą buvo švenčiamos Užgavėnės, surengta dokumentinio filmo apie Švenčionių krašto partizanus peržiūra-diskusija, organizuotas dviračių žygis Svirkos–Paliesiaus dvaras–Svirkos, o tradicinėje rudens vakaronėje parodytas originalus svirkiečių sukurtas spektaklis. Lapkričio mėnesį bendruomenė pradėjo vykdyti naują projektą, skirtą apmąstyti šio daugiataučio arealo tapatybę pasitinkant atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį.

Kartais negali atsistebėti, kaip idėjos, sugalvotos kelių žmonių, paleistos į pasaulį geba materializuotis, kaip jomis patiki vis daugiau bendraminčių, kurie savo meile, rūpesčiu ir užsidegimu prisideda prie jų įgyvendinimo. Vienas žmogus to nepajėgtų padaryti – juk kiekvieną kartą tenka įveikti ir abejones, ir nepasitikėjimą, ir aplinkinių abejingumą ar inertiškumą. Svirkų kaimo bendruomenei pasisekė, kad į ją susibūrė daug skirtingų gebėjimų turinčių žmonių, o vadovauti ėmėsi atkakliai tikslo siekiantis Sergėjus Jermolajevas. Pasisekė, kad prie bendruomenės renginių prisideda vietos ūkininkai, UAB „Alių durpynas“, Adutiškio užkarda, privačios įmonės, o svarbiausia – geranoriškai jungiasi Svirkų ir aplinkinių kaimų (Girdėnų, Bačkininkų, Davaisių, Rakauskų, Kackonių ir kt.) žmonės. Gyvenimas paribyje nėra gyvenimas užribyje – čia, kaip ir visur kitur, yra daugybė galimybių skleistis žmonių kūrybiškumui ir geriems darbams.

Jolita URBANAVIČIENĖ