Mes turime 304 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:5531
mod_vvisit_counterŠią savaitę:19391
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:91748
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Pristatyta knyga apie Švenčionėlius

2017 m. lapkričio 22 d., trečiadienis Nr.85 (1714)

Kiekviena knyga – tai įvykis, ypač jeigu ta knyga apie konkrečią vietovę. Bet tokios knygos autoriui ar sudarytojui keliami kur kas aukštesni reikalavimai, nes būtinas absoliutus tikslumas, nes po keleto metų tokia knyga tampa žinių šaltiniu naujai kartai.

Šios vasaros pabaigoje dienos šviesą išvydo Ramunės Čebručenko parašyta knyga „Švenčionėliai“, kurią išleido UAB „Petro ofsetas“. Knygos pristatymas visuomenei įvyko praeitą savaitę Švenčionėlių miesto bibliotekoje. Daug gražių pagyrimo žodžių buvo pasakyta per pristatymą knygos autorės Ramunės Čebručenko adresu. Puiku, kai žmogaus darbas įvertinamas taip gražiai, nes parašyti knygą, ypač pretenduojančią į istorinę apžvalgą, reikia ir kantrybės, ir laiko, ir tikslumo. Čia tiktų populiari patarlė „Devynis kartus pamatuok, o dešimtą kirpk“.

Sveikindamas gerb. Ramunę su knygos išleidimu visgi negaliu nepaminėti keleto akį rėžiančių netikslumų, autorės prielaidų. Manau, per drąsu teigti, kad Švenčionėlių vardas paminėtas 17-tojo amžiaus pabaigoje, aprašant Svenciankos palivarko inventorių, nes Svencianka ir yra Svencianka, o ne Švenčionėliai, nes ir dabar Švenčionių rajone, Strūnaičio seniūnijoje yra Svenciankos viensėdis. Tarybinių laikų administracinio paskirstymo žinyne buvo rašoma Svencianka. O gal tai ta pati Svencianka, kurios palivarko inventorius aprašomas 17-ojo amžiaus pabaigoje, nes ir čia buvo dvarelis ar palivarkas? Galima, žinoma, sakyti, kad „Vikipedijoje“ rašoma apie Švenčionėlių (Svenciankos) vardo paminėjimą 17-ajame amžiuje, bet tikėti „Vikipedija“ aklai negalima, juolab, kad pati autorė toliau rašo, jog dabartinis miesto vardas atsirado tik 1939 metais vietoje pavadinimo Naujieji Švenčionys, o teigti, kad Švenčionėliai ir Svencianka yra ta pati vietovė, yra per daug drąsu. Nesivadina gi Svenciankos viensėdis Švenčionėliais... Juolab, kad ši vietovė, kurioje įsikūrę Švenčionėliai, niekados nesivadino Svencianka. Tik gyventojai vietoj Švenčionėlių dažnai sakydavo Svencianka. O gal dar pavadinkim ir Čiančia, kaip dabar jaunimas vadina...

Dar vienas dalykas: autorė rašo, kad Švenčionėlių poliklinika į naujas patalpas miesto centre persikėlė 1982 m., kai į naujas patalpas Augustavo kaime persikėlė profesinė mokykla. Tai neatitinka tikrovės, nes 1982 m. į naujas patalpas išsikėlus 64-ajai profesinei mokyklai, buvusioje jos bazėje įsikūrė nauja vairuotojus ruošusi mokykla, ir tik 1990 m. sujungus abi mokyklas, poliklinika iš senųjų patalpų persikėlė į dabartines patalpas miesto centre. Ir dar vienas papildymas: prie autorės paminėtų profesinės mokyklos vadovų reikėtų pridėti Edvardą Lisauską, Zenoną Baranauską ir Česlovą Veličką. Beje, ir autorės atskaitos tašku dažnai imamo „Ultra“ baro iki 21-ojo amžiaus Stoties aikštės ir Partizanų gatvės kampe nebuvo. Pirmiausia, kaip pasakoja žmonės, čia buvo pervažos per siaurąjį geležinkelį budėtojo namelis, vėliau jame gyveno Saveljevai.

Gaila, kad pro autorės akis praslydo Švenčionėlių miesto biblioteka – vienas iš aktyviausių kultūros židinių. Čia be gausaus knygų pasirinkimo vyksta ir knygų pristatymai, susitikimai su įdomiais žmonėmis, veikia parodos. Tiek daug dėmesio skyrusi įvairiems UAB‘ams, autorė nepaminėjo kultūros židinio – bibliotekos. Gaila, kad rašydama apie UAB‘ų ir įmonių gaminamą produkciją, autorė beveik nepamini jas kūrusių ir joms vadovavusių žmonių, o štai Švenčionėlių miškų dabartinio urėdo Naurio Jotauto pavardė parašyta „Jaunutis“.

O pabaigoje – apie Švenčionėlių miesto ir apylinkių žmones. Tokiems žmonėms kaip Ignas Šilkinis, įamžinęs fotografijose šio krašto įvykius ir objektus 20-ojo amžiaus pradžioje, Santakos kaime įkūręs muziejų, vertėjo skirti ne kelias eilutes, o bent keliasdešimt. Jei prie Švenčionėlių krašto žmonių priskiriame meno kūrėją Juozapą Jakštą, tai kodėl nepaminėjus daugiau nei 30 metų Kretuonų ir Murmų kaime gyvenusio poeto Broniaus Mackevičiaus. Jei minimas kaip politinis ir visuomeninis veikėjas dabartinis meras Rimantas Klipčius, tai kodėl nepaminėtas beveik du dešimtmečius rajonui vadovavęs Vytautas Vigelis? Žinoma, šiuo atveju autorei gal ir buvo paliepta šią pavardę išbraukti, nes knygos išleidimą rėmė savivaldybė...

Baigdamas norėčiau pasidžiaugti tuo, kad apie Švenčionėlius pagaliau išleista knyga, o ateityje, manau, galima į daugelį faktų ir įvykių pažvelgti ir plačiau.

Algis JAKŠTAS

 
Reklaminis skydelis