Ilgalaikės liūtys, praūžusios daugelyje Lietuvos rajonų, padarė didelę žalą pasėliams. Vyriausybei spalio pradžioje paskelbus ekstremaliąją situaciją visoje šalyje, Lietuva kreipėsi į Europos Komisiją (EK), prašydama padengti nuo liūčių nukentėjusių žemdirbių nuostolius. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), siekdama išsiaiškinti tikrąjį nuostolių mastą, surinko informaciją iš savivaldybių apie žuvusių pasėlių plotus.

Šią savaitę EK pasiekė informacija apie Lietuvoje stichijos padarytą žalą. Lietuvos savivaldybių pateiktais duomenimis, žalą dėl ilgalaikių liūčių patyrė 6985 grūdų ūkiai 408 888  ha plote (tai sudaro 27 proc. grūdinių pasėlių ploto).  

Visiškai žuvo grūdinių augalų (javų, grikių,rapsų, kukurūzų) derlius 67 149 ha plote. Stichija palietė žemdirbius visoje Lietuvoje, tačiau labiausiai nukentėjo Rytų Lietuvos ūkininkai.  Daugiausia pasėlių žuvo Rokiškio rajone – 9612 ha, Anykščių r. – 6910 ha, Ukmergės r. – 5566 ha, Švenčionių r. – 4302 ha, Panevėžio r. – 3675 ha.

Savivaldybių pateiktais duomenimis, 2017 m. pasėta 502 269 ha žieminių pasėlių. Dėl užlietų laukų žieminiais pasėliais kitų metų derliui nepasėta arba jau žuvo 291 771 ha. Bulvių, daržovių, uogynų, sodų, pašarinių ir kitų augalų žuvo 10 tūkst. ha., iš jų – 1 744 ha bulvių ir daržovių derliaus.

Netrukus turėtų paaiškėti, ar EK ras lėšų padėti nuo gamtos stichijos nukentėjusiems Lietuvos žemdirbiams.

„Ne viena Lietuva kreipėsi į Europos Komisiją – tą padarė ir Latvija, Estija, Švedija, Suomija. Kada sulauksime sprendimo – sunku pasakyti. Ko gero, nereikėtų būti tokiems optimistams, kad bus kompensuoti visi praradimai, tačiau tikiuosi, kad bent dalis jų bus kompensuoti“, – teigia žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

ŽŪM inf.