Sekmadienio, lapkričio 12-osios, popietę į Švenčionėlių miesto kultūros centrą sugužėjo gausus būrys liaudies muzikantų ir dainininkų. Ir pėsti, ir važiuoti gausiai rinkosi ir žiūrovai. Mat čia vyko ir publikos, ir atlikėjų kolektyvų jau pamėgtas regioninis liaudiškų kapelų ir kaimo muzikantų festivalis „Ant Sarios krantų“. Nuo 2014 metų šį festivalį organizuoja, rašo projektus ir gauna finansavimą iš Lietuvos kultūros tarybos Švenčionėlių m. kultūros centro meno vadovė Vida Vilutienė. Ji ir vedė visą šventę, kuri vyksta jau trečiąjį kartą.

Kasmet festivalis pradžiugina naujovėmis. Pavyzdžiui, šiemet V.Vilutienė sudarė kryžiažodį iš mūsų krašto tarmiškų žodžių ir porai savaičių likus iki renginio paskelbė jį rajono spaudoje bei socialiniuose tinkluose. Kryžiažodžiu, kurio atsakymas – festivalio frazė „Griežia kapelos“ – domėjosi labai daug žmonių, tačiau tai nebuvo taip lengvai išlukštenamas riešutėlis. Iš visų išsprendusiųjų – tik penkių atsakymai buvo teisingi. Visi jie apdovanoti festivalio rengėjų atminimo dovanėlėmis. Pirmoji teisingai kryžiažodį išsprendė Česė Aleksejevec, tarp prizininkų taip pat atsidūrė Giedra Kaminskienė, Žižių, Andreikėnų šeimos ir Lidija Jurkevičienė. Nenustebkite dėl šeimyninio sprendimo, pavyzdžiui Elena Andreikėnienė – žemaitė, tad kai kurių aukštaitiškų tarmiškų žodžių prisipažino ji ir dabar nežinanti, o ko nežinojo ir aukštaitis vyras – pagelbėjo jo mama. Panašiai atviravo ir Dovilė Žižienė, kai kurių atsakymų net šeimos senolius klausinėjusi. Beje, Švenčionių r. savivaldybės tarybos narė D.Žižienė visiems festivalio kolektyvams įteikė dovanų, širdingai padėkojo ir organizatoriams – Švenčionėlių kultūros centrui ir asmeniškai Vidai Vilutienei, kuri rašo projektus, gauna finansavimą ir surengia puikius koncertus švenčionėliškiams. Rajono mero sveikinimus perdavė, padėkas įteikė ir linkėjo atlikėjams gyvuoti bei koncertuoti, o žiūrovams nuoširdžiai juos palaikyti Švenčionių r. savivaldybės tarybos narė Jolanta Jurkuvėnienė. Ji išreiškė turbūt visų žiūrovų mintis, ypač išskirdama du pačius mažiausius festivalio atlikėjus – visaginiečius. Visagino kapela „Linksmuolė“ (vadovas Tomas Kochanka) jau praėjusiame festivalyje pavergė švenčionėliškių širdis. Savo meistriškumu ir uždegančiu atlikimu džiugino ir šiemet.

Regioninio liaudiškų kapelų ir kaimo muzikantų festivalio „Ant Sarios krantų“ koncertą pradėjo ir publiką smagiai užvedė Švenčionių m. kultūros centro Strūnaičio skyriaus liaudiškos muzikos kapela „Merkūna“ (vadovas Jonas Meškelė).

Toliau – artimiausi mūsų kaimynai Ignalinos kultūros centro muzikos kapela „Ringė“ (vadovė Franciška Skačkauskienė). Šis kolektyvas Švenčionėlių žiūrovams taip pat gerai pažįstamas ir mėgstamas. Smagi muzika, gražios dainos ir subtilūs pokštai – šio kolektyvo vizitinė kortelė.

Švenčionėliškiams mažiau žinomos Molėtų kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Molėtai“ (vadovas Kazimieras Tučinskas) ir Anykščių kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Grieža“ (vadovas Kęstutis Grigaliūnas) išsiskiria profesionalumu, instrumentų gausa, sodriais atlikėjų balsais ir plačia koncertinių kelionių geografija ne tik po Lietuvą, bet ir po užsienio šalis.

Šiltai sutikta buvo ir dažni Švenčionėlių svečiai bei nuolatiniai įvairių rajono renginių dalyviai – Rumbučių šeimyna iš Adutiškio. Šeimos galva Stanislovas groja cimbolais ir akordeonu, dainuoja, jam šaukštais ir balsu pritaria žmona Rita, o jųdviejų dukra Dainė nuo vaikystės žavi visus taip pat grodama cimbolais. O S.Rumbučio atliktas romansas apie lietuviško darželio gražuolius jurginus panardino į romantiškai melancholišką nuotaiką.

Aišku lengvą melancholiją greitai išsklaidė smagus Visagino kapelos „Linksmuolė“ (vadovas Tomas Kochanka) šėlsmas. Jų linksmas nusiteikimas, itin jaunatviški ir visai maži (kolektyve groja 3 vaikai) muzikantai tiesiog kėlė žiūrovų rankas plojimams.

Tradicinis projektinis švenčionėliškių renginys – regioninis liaudiškų kapelų ir kaimo muzikantų festivalis „Ant Sarios krantų“, pritraukiantis gražų būrį liaudies muzikantų, puikių kapelų, jų pasiklausyti ir kartu smagiai patrepsėti mėgstančių žiūrovų, ir šiemet neprailgo. Daugiau negu po pustrečios valandos vis dar nesinorėjo atsisveikinti, skirstytis, skubėti namo net ir po finalinio kūrinio, kurį atliko jungtinis daugelio koncerto dalyvių ansamblis. Ovacijomis išlydėjo atlikėjus žiūrovai ir skirstėsi su viltimi susitikti kitais metais ir vėl susipažinti su naujomis kapelomis, pasidžiaugti senais gerais draugais ir linksmai kartu pasibūti.

Irena POŽĖLIENĖ