Gyvendami mes išmokstame prijaukinti skausmą ir džiaugsmą,

meilę ir aistrą, ilgesį ir viltį.

Išmokstame prijaukinti baimę ir drąsą, svajones ir laimę.

Išmokstame prijaukinti gyvenimą...

Tik prieš laiką esame bejėgiai.

Laikas, paklusdamas amžinajam visatos traukos dėsniui,

ėjo, kai nebuvo mūsų, eina, kai mes gyvename,

ir eis, kai nebus mūsų...

(Algis Jakštas)

2017 m. spalio mėnesį socialinio darbo profesijos mokytojų Loretos Kazakevičienės ir Rimos Rakitienės iniciatyva socialinių darbuotojų padėjėjams buvo suorganizuota išvyka į Meikštų dvarą Ignalinos rajone. Išvykos metu susipažinom su šiuo metu ten vykdoma veikla. Mus draugiškai pasitiko ir bendravo reabilitacijos centro socialinis darbuotojas Vytautas Mileris. Jis supažindino su dvaro veikla ir atsakė į mus dominančius klausimus. Tuo, ką pamatėme ir sužinojome, norime pasidalinti ir su skaitytojais.

Priklausomybė – tai nebekontroliuojamas elgesys. Priklausomybė gali būti psichinė ir fizinė. Ji prasideda tuomet, kai žmogus ima vartoti narkotikus, alkoholį siekdamas gerai jaustis, patirti malonumą ar tiesiog palengvinti sau gyvenimą. Pasitenkinimą žmogui sukelia ne vien kokios nors medžiagos vartojimas, lošimas, naršymas internete, bet net mintys apie būsimą elgesį. Priklausomybė vilioja, nes tikimasi patirti malonumą. Žmonių tarpusavio santykiai tokios garantijos nesuteikia. Draugai, mylimieji, šeimos nariai gali įskaudinti, nuvilti, tad žmogus ima vis labiau pasitikėti priklausomybės ryšiais. Piktnaudžiavimas priklausomybę sukeliančiais dalykais ir nesugebėjimas jiems atsispirti lemia nuotaikų kaitas, vidinę įtampą. Psichinės priklausomybės psichoaktyviosioms medžiagoms susiformavimą dažniausiai lemia socialinė aplinka, pažįstami, draugai, artimieji, gyvenimo būdas ir kt. Šiandien „Meikštų dvaras“ yra didžiausias priklausomybių reabilitacijos centras Lietuvoje, kuriame gydosi žmonės, turintys priklausomybę narkotikams, alkoholiui ir vaistams. Ši liga pažeidžia mąstymą, jausmus ir pojūčius, dėl to žmonės verčiami atlikti veiksmus, kurie kitiems žmonėms nesuprantami ir netoleruojami. Paprastai tariant, priklausomybė nėra pasirinkimas. Priklausomybės sukeltas elgesys yra ligos požymis, o ne jos priežastis.

Reabilitacijos centras teikia šias paslaugas:

Taiko 12 žingsnių ir 12 tradicijų programą, darbo, sporto terapiją;

Teikia individualias psichologines konsultacijas, socialinių darbuotojų konsultacijas;

Skaito paskaitas, veda grupinius užsiėmimus.

Popiežius Jonas Paulius II sakė, kad priklausomybė – tai meilės stygiaus liga ir akcentavo terapinės bendruomenės, kurioje žmogus gali gydyti santykius su kitais žmonėmis, svarbą. Viena svarbiausių terapinės bendruomenės veiklos sąlygų - savanoriškas priklausomo žmogaus sprendimas pradėti gydytis: priklausomi žmonės į bendruomenę atvyksta savo valia, patys apsisprendę keisti savo gyvenimą. Priklausantis nuo narkotikų ir alkoholio žmogus imasi atsakomybės už gydymąsi ir įsipareigoja laikytis visų bendruomenės taisyklių, kad būtų galima užtikrinti terapinės bendruomenės veiklą ir bendruomenės pacientų sveikimą. Priklausomi žmonės, norintys gydytis bendruomenėje, privalo būti blaivūs - t.y. baigę detoksikacijos (organizmo išvalymo nuo narkotikų metabolitų) kursą. Su kiekvienu naujai atvykusiu priklausomuoju psichologas, socialinis darbuotojas atlieka motyvuojantį interviu, išaiškina, kokios yra socialinės ir su sveikata susijusios problemos, supažindina su bendruomenės taisyklėmis. Norintys gydytis priklausomi žmonės į bendruomenę priimami terapinės bendruomenės susirinkimo sprendimu. Šio susirinkimo metu įvertinama kandidato motyvacija gydymui. Tai daroma smulkiai klausinėjant, kodėl priklausomas žmogus nusprendė mesti narkotikus, kodėl nusprendė kreiptis į bendruomenę. Paprastai priklausomo žmogaus motyvacija gydymuisi yra „neigiama“. Tai reiškia, kad priklausomas žmogus ateina gydytis ne todėl, kad vertintų gyvenimą be narkotikų („teigiama motyvacija“), bet tiesiog narkotikų vartojimas sukelia jam tiek skausmo ir problemų, kad narkotikai nebepajėgia jų nuslopinti. Šie dalykai ir paaiškėja pokalbio metu, todėl yra svarbu įvertinti, ar priklausomo žmogaus motyvacija gydymui yra pakankama, ar jis atėjo spaudžiamas vien tik susidariusių rimtų problemų, kurias tikisi atitolinti kurį laiką pabuvęs bendruomenėje. Priklausomo žmogaus motyvacija paprastai vertinama nuo pat pradžių vos tik jis susisiekia su bendruomene: kas rūpinasi jo patekimu į bendruomenę - jis ar labiau jo tėvai, kaip dažnai jis domisi bendruomene, kiek deda pastangų, kad į ją patektų. Po pokalbio su kandidatu bendruomenės nariai nusprendžia, ar kandidatas atrodo motyvuotas gydymuisi ir gyvenimui terapinėje bendruomenėje. Jeigu taip, naujas žmogus priimamas dviejų savaičių bandomajam laikotarpiui. Šis laikas yra skirtas jo artimesniam susipažinimui su bendruomene. Bendruomenė skiria jam globėją - antroje arba trečioje reabilitacijos fazėje esantį pacientą, kuris yra atsakingas už naujoko priežiūrą bei išsamesnį jo susipažinimą su bendruomene. Bandomuoju laikotarpiu naujokas gali įsižiūrėti ir įsijausti į bendruomenės gyvenimą iš vidaus ir galutinai nuspręsti, ar jis sutinka su tokiu gydymu. Taip pat bendruomenė gali artimiau susipažinti su nauju žmogumi ir susidaryti nuomonę apie jį. Jau bandomajame laikotarpyje psichoterapeutas konsultuoja pacientą, daro išvadas apie paciento psichinę būklę bei teikia rekomendacijas. Po dviejų savaičių bendruomenės susirinkimo metu vėl patikrinamas naujoko noras gydytis ir sprendžiama, ar jis bus priimtas tolesnei reabilitacijai. Priimtas pacientas su bendruomenės vadovu pasirašo sutartį, kurioje įsipareigoja laikytis visų bendruomenės vidaus taisyklių. Sutartyje taip pat numatoma, kad, jei pacientas pats nusprendžia nutraukti gydymą, jis vėl gali kreiptis į bendruomenę pagalbos po pusės metų. Tačiau jeigu jis yra pašalinamas iš bendruomenės už taisyklių pažeidimus, kreiptis į bendruomenę pagalbos jis tegali tik po vienerių metų. Jeigu terapinė bendruomenė ir jos terapinė komanda nepajėgi patenkinti paciento poreikių (pvz., išaiškėja, kad pacientas serga psichikos liga), pacientas nukreipiamas į kitą atitinkamą įstaigą, kurioje jis gali gauti atitinkamą pagalbą. Iš bendruomenėje besigydančių pacientų reikalaujama laikytis nustatytos tvarkos ir taisyklių. Už tvarką bendruomenės patalpose ir teritorijoje, kurią palaiko patys priklausomi žmonės, atsakingas bendruomenės šeimininko pareigas einantis pacientas. Visi pacientai kiekvieną dieną turi susitvarkyti jiems bendruomenės šeimininko skirtą bendruomenės patalpų ir teritorijos dalį. Pagal dienotvarkę pirmadieniais vyksta generalinis tvarkymasis, kurio metu kruopščiai sutvarkomos visos bendruomenės patalpos. Bendruomenės patalpose draudžiama rūkyti. Visi gyvenamieji kambariai turi būti tvarkingi. Bet koks tvarkos nesilaikymas ir nesitvarkymas yra traktuojamas kaip bendruomenės taisyklių pažeidimas, už kurį gali būti taikomos bendruomenės vidaus taisyklėse numatytos drausminės nuobaudos. Visą tvarką prižiūri socialiniai darbuotojai bei jų padėjėjai.

Mes negalime gyventi nevalgę, bet mes gyvename ne tam, kad valgytume ir nė vienas nėra laisvas, jei nevaldo savęs. Tad mes norime palinkėti visiems jaustis laisviems, turėti tikslą, būti stipriems, nes menkas pasiekimas pranokti kitus žmones. Tikra pergalė yra pranokti ankstesnįjį save.

Danguolė KLIUKIENĖ

Olga SAVELJEVA

Švenčionių profesinio rengimo centro SD16 grupės moksleivės