Mes turime 296 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3717
mod_vvisit_counterŠią savaitę:13904
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:89934
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Žemės ūkio ministerija prašo atidėti nukentėjusių nuo liūčių ūkininkų prisiimtų įsipareigojimų vykdymą

2017 m. rugsėjo 23 d., šeštadienis Nr.69(1698)

Lietinga vasara ir dar šlapesnis ruduo Lietuvos ūkininkams, ypač rytiniams šalies rajonams, grasina nemenkais nuostoliais – kai kur derlius dar nenuimtas, rudeninė sėja nepradėta, pūdymai nedirbami, neišvežami šieno ritiniai. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), atsižvelgdama į susidariusią situaciją, kreipiasi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA), bankus bei grūdų supirkėjus, su kuriais buvo sudarytos išankstinės grūdų pardavimo sutartys, prašydama supratingumo ir, esant galimybei, atidėti žemdirbių prisiimtų įsipareigojimų vykdymą.

Javapjūtės situacija sudėtinga visoje šalyje. Štai, pavyzdžiui, Biržų rajone šį mėnesį orai leido dirbti vos tris dienas. Iki šiol čia nenukulta apie 20 proc. žieminių kviečių, o vasarinių – net apie 70 proc. Vasarinis rapsas nė nepradėtas kulti, kaip nepradėta ir rudeninė sėja. Melioracijos grioviai pilni vandens, ūkininkai negali pradėti šienauti griovių, kuriuos reikia nušienauti iki spalio 1 d. Dar sudėtingesnė situacija Ignalinos, Švenčionių, Rokiškio rajonuose.

Švenčionių rajone rugpjūčio mėnesį iškritęs kritulių kiekis beveik 2 kartus viršijo daugiametę klimato normą. Rajone nuimta tik apie 45 proc. visų pasėlių derliaus, Adutiškio seniūnijoje – vos 8 proc. Dėl itin gausių liūčių Ignalinos rajone nuimta vos 50 proc. derliaus, nepradėta žieminių kviečių sėja. Panaši situacija yra ir kituose rytiniuose šalies rajonuose.

Viena sudėtingiausių situacijų – Rokiškio rajone, čia didžiausias kritulių kiekis iškrito pačiu javapjūtės metu – rugpjūčio 24 d., savaitės daugiametis kritulių kiekis tąkart buvo viršytas net 3,5 karto.

Gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos, kurie dėl ekstremaliosios situacijos patyrė žalą, turi teisę pagal patirtos žalos atsiradimo vietą kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių su rašytiniais prašymais suteikti valstybės paramą už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos. Prašymus reikia pateikti ne vėliau kaip per mėnesį nuo žalos atsiradimo.

Rajonuose, kur paskelbti ekstremalūs įvykiai, ūkininkų patirti nuostoliai galėtų būti  kompensuojami, panaudojant savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo fondą, dėl to nebūtina skelbti ekstremalios situacijos.

Lietuvos ir Latvijos žemės ūkio ministerijos artimiausiu metu kreipsis į Europos Komisiją dėl galimų subsidijų patirtiems nuostoliams kompensuoti.

ŽŪM inf.

 
Reklaminis skydelis