Mes turime 394 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3497
mod_vvisit_counterŠią savaitę:19698
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:95728
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Hipių judėjimo 50-mečiui skirtas sambūris Grybų dvare

2017 m. rugsėjo 20 d., trečiadienis Nr.68(1697)

Lietingą rudens dieną visai smagu prisiminti vasaros pabaigoje buvusioje Grybų dvaro sodyboje vykusį sambūrį, skirtą hipių judėjimo 50-mečiui. Būdamas paauglys girdėdavau tarybinės ideologijos skleidžiamą neigiamą nuomonę apie hipių judėjimą. Užsiauginus ilgesnius plaukus, dažnai išgirsdavai repliką: „Hipis atsirado“, o vienas įvykis išliko atminty visam gyvenimui, kai prieš rusų kalbos egzaminą teko vos ne plikai nusikirpti, ir ne man vienam, o didžiajai daliai klasės vaikinų. Buvo kaip buvo... Nebuvom mes tikraisiais hipiais, net tikrų hipių judėjimo pamatinių vertybių nežinojome.

Vikipedijoje apie hipių judėjimą rašoma: hipiai – subkultūra, kilusi iš jaunimo judėjimo, prasidėjusio JAV septintojo dešimtmečio pradžioje ir paplitusio visame pasaulyje. Žodis hipis kildinamas iš amerikietiško žodžio „hipster“, reiškiančio klubus aptempiančias kelnes. 1967 m. „žmonių sueiga“ San Franciske išpopuliarino hipių kultūrą ir privedė iki legendinės „Meilės vasaros“, vykusios vakarinėje JAV pakrantėje. Pora metų vėliau, 1969 m., vyko žymusis Vudstoko festivalis rytinėje JAV dalyje. Žaibiškai plintantis hipių judėjimas daugiau ar mažiau palietė daugumą pasaulio šalių ir turėjo nemažą įtaką kultūrai, muzikai, literatūrai, dailei. Hipiai stovėjo seksualinės revoliucijos priešakyje. Šiame judėjime buvo ir teigiamų, ir neigiamų dalykų, nes dažnai ir be narkotikų neapsieidavo. Nors dabar hipių judėjimo apogėjus retai teprisimenamas, bet hipių kultūrinis palikimas jaučiamas įvairiose srityse. Vienokia ar kitokia forma hipių judėjimo įtaka buvo jaučiama ir Lietuvoje.

Praėjo pusė amžiaus nuo 1967 m. JAV San Franciske vykusios „Meilės vasaros“, bet ir po tiek laiko hipių judėjimas vis prisimenamas. Gražiai pusės amžiaus hipių judėjimo sukakčiai buvo skirtas ir rugpjūčio pabaigoje Grybų dvaro sodyboje vykęs sambūris, kurio pagrindiniu iniciatoriumi buvo šio dvaro savininkas Tomas Jonušas. Jo pakviestas rugpjūčio pavakare ir nuvažiavau pasidairyti po sambūrio ar festivalio erdves, čia, kaip sakoma, kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Kadangi Tomui darbų užteko, mūsų pokalbį atidėjom vėlesniam laikui, tad aš išėjau pasivaikščioti po teritoriją. Čia gyvenimas virte virė. Tai vienur, tai kitur skambėjo muzika, kas grojo gitara, kas mušė būgnelį. Scenoje taipogi jau grojo ir dainavo. Net prie įžymybės – Grybų dvaro simbolio senolio ąžuolo – sutikau tyliai gitara grojantį vaikiną. Romantiškai svajinga sambūrio dvasia buvo jaučiama visoje didžiulėje teritorijoje. Bevaikščiodamas sutikau ir savo gerus pažįstamus iš Antasarės Gediminą ir Viktorą. Smagu buvo ir fotografuoti, nes fotogeniškų veidų buvo užtektinai. Pagaliau ir Tomas surado valandėlę, ir mes prisėdome pasišnekėti apie šį sambūrį, apie hipių judėjimą, kurio 50-mečiui ir buvo skirtas sambūris Grybų dvare.

- Tai jau ne pirmas festivalis buvusioje Grybų dvaro sodyboje. Šis – skirtas hipių judėjimo pradžiai, nuo kurios jau praėjo 50 metų. Hipiai judėjimo pradžioje pirmiausia buvo matomi kaip protestuotojai. Pirmiausia tai buvo protestas prieš Vietnamo karą, o antra – prieš visuomenės konservatyvumą. Daug kas tuomet visuomenę šokiravo, bet šiandieną mes turim tokią visuomenę, kad savo laiku buvo hipių judėjimas. Prieš 50 metų visuomenės konservatyvumas buvo labai stiprus, ir hipiai savo elgesiu, laisvės troškimu šokiravo. Girdėjau tokį pasakymą, kuo hipis skiriasi nuo anarchisto ar krikščionio. Pagrindinės hipių vertybės – meilė ir laisvė. Jeigu paimi daug meilės – gauni krikščionį, o jei per daug laisvės – anarchistą, o jei subalansuoji tuos du dalykus, gauni hipį. Iš tikrųjų, balansas tarp meilės ir laisvės yra labai gražus, - apie hipių judėjimo pamatines vertybes kalba Tomas Jonušas.

- Tomai, ar pats jaunystėje žavėjaisi hipių judėjimu?

- Labai trumpai. Pirmiausia aš tuomet dar buvau per jaunas aktyviai dalyvauti tame judėjime. Ir vyresnieji sakydavo: „Tu mažiukas, varyk iš čia“. Man labai norėjosi būti su jais, bet nebuvo galima. Bet hipių pamatinės vertybės, muzika man iki šiol svarbios.

- Kaip kilo idėja surengti festivalį?

- Seniai svajojai tai padaryti, o šiemet sutapo du dalykai. Sutikau škotą žurnalistą Alaną Dearlingą, kuris jau 49 metai važinėja po festivalius. Yra 44 jo knygos apie hipius, festivalius, bendruomenes. Yra įvairių festivalių, lyg ir susijusių su hipių judėjimu, bet galim užduoti sau klausimą, o kas yra šiuolaikinis hipis? Koks jo socialinis portretas? Taip, kas buvo sovietmečiu, to nėra, bet yra žmonių, kurie prisimena tą judėjimą. Ir čia yra apie 10 žmonių, kurie tuomet buvo tikri maištininkai prieš sistemą. Vienas pagrindinių hipių ideologijos trūkumų buvo tas, kad jie maištaudami negalėjo pasiūlyti alternatyvos. O jei ir siūlė, tai nėjo to daryti patys. Dabar, turėdami laisvę, jos nevertinam. Jaunimas laisvėje nemato vertybės. Tai lyg ir suprantama. O kai laisvės neturėjome, buvo kas kita. Juk tarybiniais laikais hipiams ne tik plaukus kirpdavo, bet ir džinsus numaudavo. Suvaržymų buvo daug.

- Tomai, kaip tau atrodo, ar dabar, kai esame laisvi, hipių idėjos turi perspektyvų?

- Pasakysiu vieną kontroversišką mintį. Turiu pažįstamą, kuri labai išgyveno, kad JAV prezidentu išrinks Trampą, kai Trampą išrinko, ji pasakė: „Galų gale dabar rokas atsigaus.“ Ir rokas sugrįžta. Manau, kad ir hipių judėjimo formos, idėjos ras vietą 21-ajame amžiuje. Juk pats hipių judėjimo aktyvumas tiek JAV, tiek pasaulyje buvo porą metų nuo 1967 metų. Todėl šiemet ir švenčiame 50-metį, todėl ir šį festivalį čia surengėme. Ar turi hipių idėjos perspektyvą? Per tuos 50 metų jos tai viena, tai kita forma išliko. Taip, dalis hipių tapo narkomanais ar prasigėrė, ir tai davė neigiamą atspalvį hipių judėjimui, kiti tapo jogais ir pradėjo kultivuoti rytų kultūros vertybes. Daug jogų nei rūko, nei vartoja alkoholį, tapo veganais. Ir šiuo metu galima klausti savęs, ar visuomenei reikia hipių vertybių. Aišku viena, dabar tokio poreikio aiškiam protestui nėra. Ir šiame festivalyje, sambūryje susirinko žmonės, kurie puoselėja panašias vertybes. Susirinko čia dalyviai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Estijos, Rusijos ir kitur. Buvo ir įdomių muzikos atlikėjų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Indijos, Šri Lankos, Graikijos bei kitų šalių. Viena hipių vertybių yra ta, kad nesvarbu, kokios odos spalvos, kokios religijos, visi esam žmonės, - baigdamas mūsų pokalbį sako Tomas Jonušas ir nuskuba prie jo jau laukiančių ką tik į festivalį atvykusių žmonių grupelės.

Visai smagu, kai šalia kažkada puoselėtos dvarų kultūros, senų medžių paunksmėje skamba įvairiaspalvė kitokios kultūros muzika, kai atokiame kampelyje medituodami žmonės laukia savo nušvitimo.

Algis JAKŠTAS

 
Reklaminis skydelis