Mes turime 579 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:12872
mod_vvisit_counterŠią savaitę:33921
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:113042
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:116150

Rudeninės laukinių paukščių migracijos metu – papildomi apribojimai ūkinių paukščių laikymui

2017 m. rugsėjo 16 d., šeštadienis Nr.67(1696)

Rudeninė paukščių migracija vėl padidina paukščių gripo tikimybę. Nors Lietuvoje, išskyrus tuos kelis atvejus, kai pavasarį buvo rastos kelios negyvos paukščių gripu užsikrėtusios gulbės, daugiau atvejų neužfiksuota, kaip liaudis sako, kas pats saugosi, tą ir Dievas saugo. Tad vykstant paukščių migracijai ir Švenčionių VMVT darbuotojai, ir privatūs veterinarijos gydytojai turi papildomų rūpesčių. Apie tai kalbamės su Švenčionių VMVT vyriausiuoju veterinarijos gydytoju – inspektoriumi Gintaru MARKEVIČIUMI.

 

Po pavasarį kritusių gulbių, sirgusių paukščių gripu, Lietuvoje ramu. O kaip Europoje?

Taip, Lietuvoje ir mūsų rajone daugiau paukščių gripo atvejų kol kas neužfiksuota, bet Europos valstybėse tokios ramybės nėra. Paukščių gripas vis plinta. Rugpjūčio mėnesį užfiksuoti 6 nauji atvejai Šveicarijoje ir Vokietijos laukinėje fermoje. O štai Italijoje rugpjūčio mėnesį nustatyta net 12 židinių paukštininkystės ūkiuose. Buvo sunaikinta virš 200 tūkst. paukščių. Iš viso Europos valstybėse nustatyti 22 paukščių gripo atvejai. Tad nusiraminti tikrai negalime, nes bet kuriuo metu paukščių gripo židinys gali atsirasti ir pas mus. Jau prasidėjusi rudeninė paukščių migracija dar tęsis iki spalio vidurio, o tai didina riziką. Dabar ypač aktyvėja vandens paukščių migracija, o jie, laukiniai vandens paukščiai, ir laikomi pagrindiniais paukščių gripo platintojais Europoje.

 

Kokių atsargumo priemonių turi imtis naminių paukščių augintojai?

Čia viskas paprasta. Rugsėjo-spalio mėnesiais naminius paukščius reikia laikyti uždarose patalpose. Išleisti į lauką galima tik ten, kur aikštelės yra aptvertos, o iš viršaus uždengtos tinklu, kad būtų išvengta kontakto su laukiniais paukščiais. Paukščių girdymui negalima naudoti vandens iš atvirų vandens telkinių. Reikia stengtis, kad pašaliniai asmenys nepatektų į teritoriją, kur laikomi naminiai paukščiai. Pašarus saugoti taip, kad prie jų nepatektų ne tik laukiniai paukščiai, bet ir kiti gyvūnai.

 

Ar pavojingas šis paukščių gripas žmogui?

Ši paukščių gripo atmaina nepavojinga žmogui, bet gali pridaryti daug žalos ir materialinių nuostolių paukščių augintojams.

 

Kokie paukščių gripo simptomai ir kaip elgtis, radus negyvą laukinį paukštį?

Paukščių laikytojai, pamatę, kad paukščiai apatiški, o tai vienas iš paukščių gripo požymių, turi atkreipti dėmesį ir į kitus požymius. Sergantys paukščiai sunkiai kvėpuoja, tupi nuleidę sparnus, blogai koordinuoja judesius, nelesa, nustoja dėti kiaušinius, patinsta galvos ir kaklo audiniai, pamėlsta skiauterė.

Radus nugaišusį laukinį paukštį, ypač vandens (antį, žąsį), nereikėtų jo liesti, o pranešti VMVT nemokamu tel. 8-800-40403.

 

Ar bus atliekami patikrinimai, kaip laikomasi reikalavimų?

Situaciją vietose stebės privatūs veterinarijos gydytojai, o jeigu kas nepaklus jų reikalavimams, važiuosime mes.

 

Beveik kas dieną tenka skaityti pranešimus apie užfiksuojamus afrikinio kiaulių maro atvejus. Kokia situacija mūsų rajone?

Afrikinis kiaulių maras vis labiau plinta Lietuvoje. Vien paskutiniu metu nustatyti 607 atvejai. Galima pasidžiaugti tuo, kad nuo 2014 metų Švenčionių rajone neužfiksuota nė vieno afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejo, nors kas mėnesį sumedžiojama ir ištiriama apie 10 šernų. Žinoma, mūsų rajone nebuvo ir nėra tokios skaitlingos šernų bandos, kaip, tarkim, Anykščių rajone, bet pas mus nebuvo ir anksčiau užfiksuota nė vieno AKM atvejo namų ūkyje, tik tarp šernų, kurių pagal sumedžiojamų skaičių pas mus taip pat mažėja.

Galime pasidžiaugti ir dar vienu faktu. Jau kelinti metai nepasitaiko ir pasiutligės atvejų. Tam įtakos, matyt, turi ir oralinės vakcinos mėtymas iš oro. Didžiosios dalies ant kelio žuvusių ir ištirtų lapių, janotų organizme randame vakcinos pėdsakų. Tad pasidžiaugti yra kuo.

O dabar, laukinių paukščių migracijos laikotarpiu, kviečiame naminių paukščių augintojus laikytis nustatytų reikalavimų.

Algis JAKŠTAS