Tai – moraline įvykio pusė, bet jau yra ir teisinis jo įvertinimas. Ant Lietuvos tarsi užslinko kažkoks chamizmo šešėlis – visuomenėje ima trūkti pagarbos. Tarsi tapo madinga iš aukšto žiūrėti į visus autoritetus – daug pasiekusius veikėjus, aukštą statusą turinčius, atsakingas pareigas užimančius žmones, pagaliau, vyresnius už save. Toks nepagarbos ir nemandagumo proveržis su teisinėmis pasekmėmis įvyko mūsų rajone metų pradžioje. Jo įvertinimo sulaukėme tik rugsėjo 11 d. Iki to buvo keli teismo posėdžiai.

Sausio 18 d. meras Rimantas Klipčius pademonstravo savo valdžią ir išvarė mūsų laikraščio redaktorių Algį Jakštą iš gyventojų susitikimo dėl renovacijos, apie kurią nuo jos pradžios esame rašę daugybę kartų.

Švenčionių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, rugsėjo 11 d. paskelbė sprendimą, kuriuo pripažino Rimantą Klipčių kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 547 str. 1 dalyje. R.Klipčius nubaustas 30 eurų dydžio bauda.

„Ką čia veikia Jakštas?“

Šią frazę sausio 18 d. meras Rimantas Klipčius kartojo daug kartų, kaip užsikirtusi plokštelė. Be emocijų – mašinaliai, monotoniškai, tarsi negirdėtų atsakymo: „Mane pakvietė žmonės“. Man asmeniškai, perklausius vos ne pusvalandžio trukmės įrašą, tai nuskambėjo kaip psichologinis spaudimas, kurį atlaikyti – jokių šansų. Juolab, kad buvo jau vakaras, laikas bėgo, o susitikimo su gyventojais meras neleido pradėti, nors ir pats renginyje buvo svečio teisėmis – pakviestas „Švenčionių švaros“. Nors susirinkę žmonės išsakė merui savo reikalavimą, kad A.Jakštas dalyvautų susitikime, sutikite, labai nejauku, meras, naudodamasis jam rinkimų loterijos būdu atitekusia valdžia, spaudžia eiti lauk.

Vėliau jo prašymu teisme apklausti liudytojai taip pat patvirtino, kad meras liepė A.Jakštui išeiti, bet darė tai mandagiai. Įdomu, nuo kada išprašymas tapo mandagiu veiksmu?

Valdininkui nėra didesnio autoriteto už jį patį?

Nieko tokio, kas galėtų pretenduoti į vertybes ar nuopelnus visuomenei, nepadaręs jaunas žmogus, kad ir meras, R.Klipčius nejaučia pagarbos laikraščio redaktoriui, gerai žinomam žmogui ne tik rajone, bet ir už jo ribų, turinčiam meno kūrėjo vardą, kuriuo gali pasigirti retas kūrėjas Lietuvoje. Šį vardą reikia pelnyti talentu ir darbu. Rajone meno kūrėjo vardas suteiktas tik dviems žmonėms – Algiui Jakštui, kurio meninės fotografijos nuolat keliauja po viso pasaulio parodas, bibliotekų lentynose - 8 poezijos knygos, o jo svetainėje, kur, beje, galima išgirsti ir paties autoriaus skaitomų eilių, net po vidurnakčio lankosi po porą šimtų žmonių. Meno kūrėjo vardas suteiktas ir Juozapui Jakštui, kuriančiam stebuklus iš medžio. Ir viskas – rajone niekas daugiau tokių kūrybos aukštumų nepasiekė. Beje, vienoda pavardė – tik sutapimas, bet šiuos du žmones sieja menas, pagarba ir šilta draugystė.

Slėpti, matyt, buvo ką

„Ko bijo meras?“ - klausė redaktorius straipsnyje, kuris turėjo būti apie renovaciją, bet virto istorija apie išvarymą. Daug kas po to spėliojo, kodėl meras taip atkakliai siekė, kad laikraščio redaktorius nedalyvautų susitikime su gyventojais? Pabandykime paspėlioti drauge.

Gana vėlų žiemos vakarą trijų namų gyventojams buvo paskirtas laikas kas valandą, bet jeigu visi atėjo kartu, jeigu žmonės taip norėjo, kodėl vienas meras tam prieštaravo. Galimai todėl, kad taip sumąstė atsikratyti žurnalisto. Svarstomas klausimas buvo ne iš malonių. Daugiabučių administratorius „Švenčionių švara“ parinko be konkurso rangovą trijų namų Švenčionių mieste renovavimui. Tarp gyventojų atsirado išmanančių statybas. Tai sukėlė galvos skausmą valdžiai. Aktyvūs vyrai išaiškino visiems tų namų gyventojams, kad jiems renovacija kainuos daugiau, negu turėtų. Gyventojai ėmė reikalauti, kad būtų nutraukta preliminari sutartis su rangovu ir paskelbtas konkursas. Tai nebūtų turėję jokių teisinių pasekmių, o žmonės galėjo ženkliai mažiau pakloti už renovaciją. bet, matyt, kažkam tai buvo nenaudinga. Būtent dėl šio konflikto, gyventojų reikalavimu, buvo surengti susitikimai. Bijant, kad tokių ginčių detalės nepatektų į viešumą, galimai mero galvoje gimė planas išprašyti spaudą.

Varė ne tik redaktorių!

Merui užkliuvo ne tik redaktorius, kurį buvo pakvietęs oficialiai išrinktas gyventojų atstovas Olegas Susvilo. Senutės gyventojos, kurioms sunku susigaudyti, ką valdžią kalba, buvo pakvietusios ir tarybos narę Vidą Rastenienę, kad ji pabūtų ir paskui suprantamai joms viską išaiškintų. Lyg blogos nuojautos genamas, į susitikimą atėjo ir tuometinis mero pavaduotojas Kęstutis Trapikas. Savo pavaduotojo meras nevarė, bet ir nepaklausė, kai šis protingai ramino merą sakydamas, kad bus problemų, yra Visuomenės informavimo įstatymas, nereikia jo pažeidinėti.

Tarybos narę ir Seimo nario Gintauto Kindurio padėjėją Vidą Rastenienę meras Rimantas Klipčius taip pat buvo užsimojęs išvaryti! Esą „Ką čia veikia Rastenienė?“ Bet jos R.Klipčiaus metodai nepaveikė – ryžtingai sėdėjo tarp gyventojų ir niekur nėjo, o jėgos panaudoti meras nesiryžo.

Meras pareiškė, kad Algio Jakšto nepažįsta...

Susitikome teisme – aš, gindama ne tik mūsų darbuotoją, o apskritai žodžio laisvę ir viešumą, ir meras Rimantas Klipčius su garsiu vilniečiu advokatu Vygantu Barkausku. Civilinėje byloje, kur pasekmės – tik keliasdešimt eurų bauda. Kirbėjo mintis – kam meras išlaidauja brangiam advokatui, nejaugi negali apsiginti, jeigu teisus, arba tiesiog pripažinti klydęs. Į nei vieną mano, kaip ieškovo atstovo, klausimą meras neatsakė. Į labai konkrečius klausimus atsakymai buvo, kaip sakoma, vienas apie ratus, kitas – apie batus. Bet vienas atsakymas vertas prizo – meras rajono laikraščio redaktoriaus Algio Jakšto nepažįsta. Tada kodėl jo pirmas klausimas susitikime su gyventojais buvo: „Ką čia veikia Jakštas?“

R. Klipčius kaltės nepripažino

Meras Rimantas Klipčius kaltės nepripažino, nors visi liudytojai: Algis Jakštas, Vida Rastenienė, Kęstutis Trapikas, Olegas Susvilo (gyventojų atstovas), Arūnas Čenkus (UAB „Švenčionių švara“ valdybos pirmininkas), Juozas Šiaudinis (rekordiškai ilgai laikinai einantis „Švenčionių švaros“ direktoriaus pareigas) patvirtino, kad meras liepė Algiui Jakštui išeiti iš salės. Meras dangstėsi, kad jis taip gynė gyventojų (kurie patys pasikvietė redaktorių!) esą kažkokius turtinius dalykus nuo viešumo. Tuo tarpu liudytojas K.Trapikas, dalyvavęs susitikimuose nuo pradžios iki pabaigos, pabrėžė, kad jokie turtiniai klausimai susitikime nebuvo sprendžiami. Meras, beje, pats dalyvavęs kaip svečias, kurį pakvietė „Švenčionių švara“, kad paaiškintų žmonėms, kodėl „Švenčionių švara“ parinko be konkurso renovacijai tokį brangininką rangovą. Paprasčiau sakant, gyventojai tikėjosi iš mero pagalbos – kad sudraustų „Švenčionių švarą“...

Vieno namo nepalaužė

Turbūt mažai kas žino, kuo baigėsi gyventojų kova su „Švenčionių švara“ - daugiabučių administratoriumi. Šaltinių teigimu, vyko „individualus“ darbas: gyventojai, daugiausia garbaus amžiaus, buvo įbauginti, kad jeigu reikalaus keisti rangovą, mokės dar brangiau, nes sumažės valstybės kompensacija. Dviejų namų gyventojai pakluso. Namo, kuriame yra jaunų veiklių žmonių, nepavyko palaužti – jie atsisakė „Švaros“ ir tvarkosi patys.

Giname žodžio laisvę

Šiame straipsnyje daugiau kalbėjau iš moralinės pusės, kuri, mano nuomone, ne mažiau svarbi, negu teisinė. Kalbama, kad rajono įstaigose įsivyravo keista visuotinė įtampa ir baimė, kuri verčia žmones griebtis raminamųjų. Reikia apie tai kalbėti viešai.

Teismas sprendimą paskelbė – jis trumpas ir yra straipsnio pradžioje. Meras pripažintas kaltu, jam skirta bauda simbolinė – 30 eurų. Daugiau ir nesitikėjome. Ne nubausti siekėme, o įrodyti, kad negalima taip arogantiškai elgtis su žmonėmis, kad negalima demokratinėje teisinėje valstybėje varinėti spaudos iš viešų patalpų, negalima trukdyti žurnalistui vykdyti profesinę pareigą – informuoti visuomenę. Ir negalima po incidento dangstytis figos lapu - turtinėmis gyventojų paslaptimis. Niekam jokia ne paslaptis, kiek kainuoja daugiabučio renovacija. Tik R.Klipčiui čia paslaptis. Gal todėl, kad tokia aukšta kaina? Nė vienas gyventojas neprašė, kad redaktorius išeitų, atvirkščiai, reikalavo, kad liktų.

Sprendimas neįsiteisėjęs, įprasta tvarka gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui. Tik ką skųsti? Skųsk neskundęs, fakto nepaneigsi – žurnalistą meras išvarė iš renginio. Mandagiai ar ne, tai jau tik detalės. Aišku, geriau negu būtų už atlapų...

Irena PAULIUKEVIČIENĖ