Mes turime 298 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2256
mod_vvisit_counterŠią savaitę:12443
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:88473
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Skaitytojo nuomonė: gražiausius miškus sodina pati gamta

2012 m. sausio 21 d., šeštadienis Nr.6 (1149)

Pastaruoju meru Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja M.Levarauskienė vis labiau baugina baudomis apleistų žemių savininkus. Žemėtvarkininkė nuolat pabrėžia, kad apleistos žemės yra apžėlusios krūmais ir piktžolėmis. Ši ponia turbūt nematė iš arti, kad kai kurių savininkų žemėse auga ne krūmai, bet savaime užsisėję, gamtos pasodinti miškų jaunuolynai.

Kada valstybinėje žemėje savaime užauga miškas, yra gerai, - miškas tuoj inventorizuojamas ir priskiriamas Valstybiniam miškų fondui.

Tuo tarpu kai savininkas, dažnai sąmoningai leidžia miškui užaugti savoje žemėje – jau baisi tragedija. Didelė dalis savininkų žemes atsiėmė ne ūkininkauti, bet kaip tėvų, senelių turėtą nekilnojamąjį turtą. Svajonei, kad Švenčionių rajone neliks apleistų žemių, nelemta išsipildyti.

Didžioji dauguma žemės savininkų yra visiškai nusenę, nelaiko jokių gyvulių, tad ir žemės daugiau nedirbs, nedirbs ir jų vaikai ar anūkai.
Žmonės – ne kvaili, puikiai supranta, kodėl žemės pardavimas užsieniečiams atidėtas 3 metams. Ogi tik tam, kad per tą laiką, nuolat grasinant baudomis, iš apleistų žemių savininkų būtų „išmušta“ ir pigiai supirkta žemė.

Štai ir dabar nuolat spaudžiami tie apleistų žemių savininkai, kurių žemės ribojasi su stambiųjų žemvaldžių žemėmis. Kodėl taip daroma, nuspėti nesunku.

Kokią naudą duoda valstybei daugelio vadinami ekologinių ūkių savininkai, visi matome. Po kelių metų pažiūrėsime, kaip jie ūkininkaus, kai išmokos už nenašias žemes nebus mokamos (o taip tikrai bus).

Manau, sąlygos įteisinant savaime pasisėjusį mišką turėtų būti vienodos ir taip nutikus valstybinėje, ir savininko žemėje. Ypač kai žemės yra visiškai užaugusios mišku, turi būti pakeista žemės paskirtis į miško paskirties žemę.

Kai kurie savininkai žino, kad jei žemė iš dalies apaugusi mišku, tai reikia parengti projektą ir pasodinti reikiamą skaičių medžių. Tačiau ką daryti tiems savininkams, kurių sklypuose medžių sodinti nereikia, nes jų čia net per daug?

Kas galėtų atsakyti, kodėl neleidžiama sodinti miško melioruotose žemėse net parengus europinius projektus? Juk daugelyje anksčiau melioruotų žemių melioracinė sistema pasenusi, užakusi ir neveikia.

Jonas NALIPOVIČIUS
Vilnius, Žirmūnai

Specialistų komentarai – trečiadienio laikraštyje.
 

 
Reklaminis skydelis