Mes turime 220 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4149
mod_vvisit_counterŠią savaitę:17058
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:152333

Jei apleistuose žemės plotuose ketinama įveisti mišką

2012 m. sausio 18 d., trečiadienis Nr.5 (1148)

Švenčionių rajonas priskirtas didelio nepalankumo ūkininkauti kategorijai. Todėl nėra ko stebėtis, kad čia užauginami grūdinių derliai yra du, pustrečio ar net triskart mažesni negu Vidurio Lietuvos ir daugelyje kitų rajonų. O juk ir smėlingai, akmenuotai žemei įdirbti prakaito tenka išlieti daug. Didelės ir įdirbimo sąnaudos. Tikriausiai dėl šių ir kai kurių kitų priežasčių dažnai matome pradėjusius krūmais užaugti arba jau gerokai ūgtelėjusius krūmynus, kurie privačios nuosavybės teise priklauso žmonėms.

Tokių sklypų ir sklypelių savininkai tokiose žemėse nori įveisti mišką. Tokių savininkų pastebimai padaugėjo pernai. 2011-aisiais pasodinta ir deklaruota 481 ha ąžuolynų, 220 ha kitų kietųjų lapuočių su minkštųjų lapuočių priemaiša ir 116 ha spygliuočių su minkštųjų lapuočių priemaiša. Suinteresuotųjų šiuo darbu netrūksta ir šiemet. Tačiau ne visi žino naujo miško įveisimo procedūras ir tvarką. Todėl laikraščio skaitytojams siūlome pokalbį su Švenčionių rajono žemės ūkio skyriaus vyresniuoju specialistu ekologu Algirdu Jurkevičiumi ir Švenčionėlių urėdijos miško želdinimo inžinieriumi Vytautu Bunevičiumi.

 

- Į ką pirmiausia turi kreiptis žmogus, krūmais ir medžiais užaugusioje jam priklausančioje žemėje ketinantis įveisti mišką?
A. J.
- Dėl leidimo savo žemėje sodinti mišką jis turi kreiptis į Žemėtvarkos skyrių, o dėl leidimo augantiems krūmams ir medžiams iškirsti – į Žemės ūkio skyrių.
Šiuo reikalu suinteresuotus esamus ir ypač būsimus klientus noriu informuoti, kad 2011-ųjų lapkričio 24 d. Švenčionių r. savivaldybės taryba priimtu sprendimu T-146 patvirtino želdynų ir želdinių apsaugos taisykles. Šiomis taisyklėmis numatyti saugotini medžiai ir valstybinėje, ir privačioje žemėje: uosiai, klevai, liepos, miškinės obelys, miškinės kriaušės, guobos, vinkšnos, baltieji trapieji gluosniai.
Jei žemės savininkas deklaruoja savo žemės sklypą, tai deklaruotuose laukuose saugotini medžiai yra beržai, eglės, ąžuolai, uosiai, pušys ir liepos, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje yra ne mažesnis kaip 20 cm.

 

- Kas išduoda leidimus saugotiniems medžiams kirsti?
A. J.
- Leidimus kirsti ar kitaip pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje, išduoda Žemės ūkio skyrius.

 

- Bet leidimui išduoti tikriausiai būtini tam tikri dokumentai? Vien tik žodinio prašymo neužtenka?
A. J.
- Be abejo, taip. Norintis gauti tokį leidimą asmuo mūsų skyriui turi pateikti argumentuotą nustatytos formos prašymą (tokio prašymo formą galima gauti rajono seniūnijose). Prie jo pateikiami papildomi dokumentai – žemės sklypo plano ir nekilnojamojo turto registro pažymėjimų kopijos, taip pat leidimas įveisti mišką ne miško žemės sklype arba miško įveisimo projekto kopija.

 

- Po kiek laiko klientas, norintis gauti leidimą kirsti ar kitaip pertvarkyti saugotinus želdinius, gali tikėtis atsakymo?
A. J.
- Tokie leidimai išduodami ne vėliau kaip po 30 kalendorinių dienų po prašymo gavimo. Galioja jie 1 metus, skaičiuojant irgi nuo prašymo pateikimo dienos.

 

- Žinau, Jūs, tikriausiai ir kiti Jūsų bendradarbiai esate parengę miško želdinimo projektų...
V. B.
- Miško želdinimo projektus rengia ne vien tik Švenčionėlių miškų urėdijos specialistai. Suinteresuotas asmuo gali pasirinkti ir kitus. Netgi ir pats, jei tik sugeba, gali parengti projektą. Tik tuos visus projektus tvirtina urėdija, kurios teritorijoje bus įveisiamas miškas.

 

- Tarkim, projektas parengtas. Urėdija jį patvirtino. Per kiek laiko pagal patvirtintą projektą savininkas turi įveisti mišką?
V. B.
- Ne ilgiau kaip per tris sezonus.

 

- O jei miško įveisimas nusitęs, pavyzdžiui net į ketvirtus metus?
V. B.
- Tuomet Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM parama miškui įveisti nebus skiriama. Norint šią paramą gauti, visus dokumentus savininkui prireiks pateikti iš naujo.

 

- Urėdija kasmet mišku užveisia gana didelius plotus, Žeimenos girininkijos teritorijoje turi medelyną. Ar privatūs miško įveisėjai gali tikėtis iš urėdijos nusipirkti sodmenų?
V. B.
- Paskutiniu metu privačių miškų savininkams Švenčionėlių urėdija kasmet parduoda 300-400 tūkst. sodmenų. Tik labai pageidautume, kad apie jų poreikį mus informuotų ne miškų sodinimo metu, o daug anksčiau prieš sodinimo pradžią.

 

- Koks galimas mažiausias įveisiamo miško plotas?
V. B.
- Ne mažesnis kaip 50 arų. Gali būti mažesnis tik tais atvejais, kada jis ribojasi su valstybiniu mišku.

Bronius NARKŪNAS